Lietuvoje kasmet daugėja imigrantų. Dažniausiai jie atvyksta iš Ukrainos bei Baltarusijos ir įsidarbina vežėjų ar statybos įmonėse.
Atvyko iš Baltarusijos
15min lankėsi vienoje sostinėje esančioje statybų aikštelėje, kur sutiko 25 metų baltarusį Dzianį Baltramuną. Jis pasakojo Lietuvoje gyvenantis dvejus metus, o statybų kompanijoje „Eikos statyba“ betonuotoju dirbantis 4 mėnesius. Darbas ankstesnėje įmonėje netenkino, nes esą laiku nebuvo mokamas atlyginimas, tačiau čia kitaip – dirbti patinka.
„Taip, viskas normaliai, viskas gerai, atlyginimą moka laiku“, – sakė jis.
D.Baltramunas nuo pirmadienio iki penktadienio, po 8 valandas per dieną, betonuoja. Nors ir nuomojasi butą Vilniuje, tačiau kiekvieną penktadienį grįžta į gimtinę – Baltarusiją. Iki jo namų vos 100 kilometrų.
Be to, įdomu, kad geromis darbo sąlygomis Lietuvoje besidžiaugiantis imigrantas minėtoje įmonėje pakvietė dirbti ir savo draugą baltarusį.
15min primena, kad minimali mėnesinė alga Lietuvoje popieriuje yra 607 eurai, o Baltarusijoje – 160 eurų.
„Sodros“ duomenimis, vidutinis mėnesinis atlyginimas „Eikos statyboje“ pernai lapkritį buvo 1450 eurų.
Bent kol kas D.Baltramunas planuoja ir toliau dirbti Lietuvoje.
Baltarusiai labiau kvalifikuoti
„Eikos statyba“ direktorius Almantas Čebanauskas 15min sakė, kad šiuo metu įmonėje dirba 155 darbuotojai. Apie 100 žmonių profesijos yra darbininkiškos, iš jų 20 užsieniečių – 13 ukrainiečių ir 7 baltarusiai.
Kalbėdamas apie tautų skirtumus, A.Čebanauskas pastebi, kad neretai dirbti į Lietuvą atvykusių baltarusių turima kvalifikacija yra aukštesnė nei ukrainiečių. Kadangi darbų kokybė yra svarbi, juos reikia labiau kontroliuoti.
„Čia būtent mentalitetas, yra tas toks sovietinis mąstymas, kad atėjau į darbą ir man jau turi būti mokama. Va tas tikrai yra, tas jaučiasi ir tą mąstymą perlaužti nėra lengva. Kokybės samprata yra tokia reliatyvi sąvoka – mūsų kokybiniai reikalavimai kardinaliai skiriasi nuo to, kaip jie įpratę dirbti Ukrainoje“, – kalbėjo A.Čebanauskas.
Čia būtent mentalitetas, yra tas toks sovietinis mąstymas, kad atėjau į darbą ir man jau turi būti mokama, – kalbėjo A.Čebanauskas.
Pagal Lietuvoje galiojančią tvarką, įmonės įdarbinti gali tik trūkstamų specialybių darbuotojus (užsieniečius). Šioje bendrovėje imigrantai dirba metalo konstrukcijų, gelžbetonio montuotojais, betonuotojais, mūrininkais, suvirintojais. Tiesa, minėtame sąraše šiemet nebeliko betonuotojo specialybės.
„Mūsų manymu, ji turėtų būti. Ta specialybė tikrai turi paklausą, darbuotojai tikrai reikalingi“, – teigė A.Čebanauskas.
Be to, jis sako kartais išgirstantis tokių pasakymų, jog užsieniečiai neva atima darbą iš lietuvių, tačiau jis su tuo nesutinka. A.Čebanauskas teigė, kad šiuo metu darbuotojų statybos aikštelėse trūksta (pažymėjo, kad užsieniečiai dažniau lankstesni darbo grafiko atžvilgiu). Nepaisant to, esą bendrovė įdarbina ne bet ką, o užsieniečius su dirbančių darbuotojų rekomendacijomis.
A.Čebanauskas patikino, kad už tą patį darbą Lietuvos gyventojai ir užsieniečiai gauna identišką atlyginimą.
Užsieniečiai dirba ir vairuotojais
Transporto ir logistikos kompanijoje „Girteka Logistics“ dirba 17 tūkst. žmonių.
„Tiek biure, tiek tarp vairuotojų, turime apytikriai 20-ties skirtingų tautybių kolegų“, – 15min komentavo įmonės Personalo valdymo strateginė partnerė Vilma Jurgaitienė.
Tai žmonės, atvykę iš Ispanijos, Vokietijos, Lenkijos, Olandijos, Norvegijos, Danijos, Hondūro, Prancūzijos, Nikaragvos, Turkijos, NVS šalių (kaip Rusija, Baltarusija) ir kt.
Pasak V.Jurgaitienės, 98 proc. įmonės klientų yra ne Lietuvoje.
Pernai beveik pusė imigravusių užsieniečių – ukrainiečiai
Pernai į Lietuvą imigravo 40,1 tūkst. žmonių. Beveik pusė jų – užsieniečiai. Didžiausia grupė kitataučių gyventi į Lietuvą atvyko iš Ukrainos (8,9 tūkst.), kiek mažiau (6,4 tūkst.) – iš Baltarusijos, rodo naujausi Statistikos departamento duomenys.
TAIP PAT SKAITYKITE: Maždaug pusė pernai į Lietuvą imigravusių žmonių – užsieniečiai, daugiausia iš Ukrainos
2019 m. Lietuvoje daugiausiai imigrantų (tiek Lietuvos piliečių, tiek užsieniečių) įsikūrė Vilniaus apskrityje (13117), konkrečiau – Vilniaus mieste (9487). Tuo tarpu mažiausiai apsigyveno Tauragės apskrityje (764).
Migracijos departamentas negalėjo pasakyti, kiek užsieniečių Lietuvoje dirba šiuo metu, tačiau pateikė duomenis apie užsieniečiams darbo pagrindu išduotus dokumentus – leidimus laikinai gyventi ir nacionalines vizas.
„2019 m. darbo pagrindu užsieniečiams buvo išduoti 28 628 leidimai laikinai gyventi (iš viso 2019 m. išduota 38 020 leidimų laikinai gyventi) ir 37 309 nacionalinės vizos (iš viso 2019 m. išduota 48 258 nacionalinės vizos). Absoliuti dauguma leidimų laikinai gyventi ir nacionalinių vizų yra išduodama būtent darbo pagrindu“, – 15min komentavo Migracijos departamento direktorė Evelina Gudzinskaitė.
Kaip rodo ir Statistikos departamento duomenys, į Lietuvą daugiausia užsieniečių atvyksta iš kaimyninių šalių – Ukrainos, Baltarusijos, Rusijos.
„Užsieniečiai į Lietuvą atvyksta dirbti tarptautinio krovinių pervežimo transporto priemonės vairuotojais, taip pat statybų srityje – tinkuotojai, betonuotojai, suvirintojai, elektrikai. Atsižvelgiant į profesijas, daugiausia užsieniečių atvyksta dirbti į įmones, užsiimančias tarptautiniu krovinių pervežimu bei statybos veikla“, – vardijo E.Gudzinskaitė.
Atsižvelgiant į profesijas, daugiausia užsieniečių atvyksta dirbti į įmones, užsiimančias tarptautiniu krovinių pervežimu bei statybos veikla, – vardijo E.Gudzinskaitė.
