Nors eurozonai 2025 metais prognozuojamas kiek kuklesnis augimas – 1,7 proc., jį paspartinti turėtų šiuo metu mažėjančios tarpbankinių palūkanų normos ir augančios investicijos į verslų automatizaciją bei dirbtinį intelektą. Lietuvos bankas taip pat išlieka optimistiškas – mūsų šalyje 2025 m. prognozuojamas 3,1 proc. BVP augimas, kurį skatins eksporto paklausa ir investicijos iš Europos Sąjungos fondų.
Sąlygos gerėja – reikia jas išnaudoti
„Gerėjanti ekonomikos situacija ir mažėjančios palūkanų normos suteikia galimybę smulkiesiems investuotojams reguliariai atsidėti didesnę sumą investavimui. Mažesnės palūkanos mažina skolų aptarnavimo sąnaudas ir suteikia stabilumo, o tokiomis sąlygomis net ir su mažomis investicijomis galima gauti naudos, investuojant į plačiai išskaidytus fondus“, – teigia Vaidotas Rūkas, Šiaulių banko grupės turto valdymo įmonės „SB Asset Management“ vadovas.
Jo teigimu, antrasis geras signalas – mažėjanti infliacija. Pastaroji leidžia žmonėms stabilizuoti einamąsias išlaidas, jaustis užtikrinčiau, atitinkamai laisvas lėšas skirti taupymui ir investavimui. Lietuvos banko duomenimis, 2022 m. vidutinė metinė infliacija dėl išaugusių energijos išteklių kainų siekė net 19,7 proc., 2023 m. – apie 9,1 proc., o šįmet, prognozuojama, sieks apie 1,2 procento.
„Kai infliacija mažėja, pinigų sistema tampa stabilesnė, o tai reiškia, kad mūsų santaupos ir investicijos nepraranda savo vertės taip sparčiai. Savo ruožtu infliacija yra glaudžiai susijusi su palūkanų normomis, nes būtent augančių kainų suvaldymui Europos centrinis bankas ir didino palūkanų normas anksčiau“, – dėsto V.Rūkas.
Jis primena, kad ilgą laiką tarpbankinių palūkanų normos „Euribor“ apskritai buvo žemiau nulio, o skolinimasis išbrango tik po Covid-19 pandemijos ir Rusijos karo Ukrainoje pradžios. Nuosekliai didinamos tarpbankinės palūkanos 2022 metų pradžioje dar buvo neigiamos, o 2023 metų žiemą – jau virš 4 proc. Šiuo metu prognozuojamas stabilizacijos laikotarpis, manoma, kad tarpbankinės palūkanos 2025 metais artės link 2 proc.
„Objektyviai žvelgiant, investicinės sąlygos gerėja, nes mažesnės palūkanų normos reiškia ir pigesnį skolinimąsi, kas atveria naujų galimybių investuoti“, – teigia V.Rūkas. Jo teigimu, statistika rodo, kad mažėjanti infliacija sutapdavo su palankiu periodu investicijoms, ypatingai – įmonių akcijas. Na, o tie, kas nori investuoti į kitą turto klasę – skolos vertybinius popierius – obligacijas, ateityje turėtų susitaikyti su kiek žemesne nei pastarųjų metų grąža dėl mažėjančių palūkanų normų.
Klaidos, kurias daro investuotojai
Kaip teigia ekspertas, pati pirmoji klaida, kurią daro pradedantieji investuotojai – užsidegimas uždirbti daug ir greitai, negalvojant apie galimas rizikas. Taip gyventojai renkasi nesaugias investicijas, įkalbėti pažįstamų renkasi nepatikimus investuotojus ar visas šeimos santaupas patiki didelės rizikos kriptovaliutoms.
„Finansinę sėkmę išaugina reguliarumas ir stabilumas – šios dvi savybės padeda išvengti trumpalaikių rinkos svyravimų. Investavimą mažomis sumomis apskritai galima sulyginti su išmintingu taupymu, kurio tikslas sukaupti kapitalą ir uždirbti iš prieaugio“, – teigia V.Rūkas.
Pavyzdžiui, investuodami po 20 ar 50 eurų nuo kiekvieno atlyginimo, iš esmės savo gyvenimo kokybės nepakeisime, tačiau per 30 metų dėl sudėtinių palūkanų mūsų sukaupta suma gali būti 3 – 5 kartus didesnė už įdėtą investiciją. Vis tik dėl konkrečios investicijų krypties, būdų ir galimybių verta pasitarti ir su profesionalu.
„Antroji didžioji klaida – žmonių įsitikinimas, kad jie viską žino, viską geriausiai supranta ir tiki, kad jiems tikrai pasiseks. Deja, taip atsitinka itin retai, o paklausyti patyrusio, ilgametę investavimo patirtį turinčio žmogaus patarimų niekam nepakenkia. Tai padeda susiorientuoti ir susidaryti investavimo strategiją“, – sako V.Rūkas.
Dar viena pradedančiųjų klaida – rizikos nepaisymas. Investuotojai turi auksinę taisyklę – „nelaikyti visų kiaušinių vienoje pintinėje“. Savo investicinį portfelį dera išskaidyti dalimis ir investuoti į skirtingas turto klases, regionus, kad atsitikus nenumatytiems atvejams, nukentėtų tik dalis investicijų, o ne visas turimas turtas. Ekspertas pabrėžia, kad rizikos tolerancija priklauso nuo to, kuriam laikui ketinama taupyti – kuo numatomas investicijų laikotarpis yra ilgesnis, tuo verta prisiimti didesnę riziką.
Patarimai pradedantiems
Pradedantiesiems V.Rūkas rekomenduoja visų pirma išnaudoti visus taupymo instrumentus, kuriuos skatina valstybė. Jo manymu, tie, kurie jau pradėjo kaupti II ir III pakopos pensijų fonduose, padarė didelę paslaugą savo ateičiai. II pakopos pensijų fonde kaupiama žmogaus suma 3 proc. nuo atlyginimo, o pusė tiek nuo vidutinio atlyginimo Lietuvoje į žmogaus sąskaitą šiame fonde pridedama iš valstybės biudžeto.
„Savo ruožtu III pakopos pensijų sutartims, kurios bus pasirašytos iki šių metų pabaigos dar bus taikoma gyventojų pajamų mokesčio lengvata visus ateinančius 10 metų. Visa tai gali padėti susigrąžinti iki 300 eurų per metus. Na, o susitvarkius savo pensijų fondų klausimus, pasidarius savotišką higieną, jau galima spręsti, kur investuoti toliau“, – pasakoja V.Rūkas.
Jis rekomenduoja pradedantiesiems patyrinėti žemų kaštų indekso fondus, obligacijų ir akcijų rinkas. Eksperto nuomone, visuomet geriausia didžiąją dalį periodinio investicinio portfelio skirti pasyviam investavimui į plačiai diversifikuotą akcijų ir/arba obligacijų fondų krepšelį, kuris nereikalauja didelės priežiūros.
„Na, o už mažesnę dalį lėšų, kuriomis mažiau bijoma rizikuoti, galima įsigyti patinkančių įmonių ar regiono akcijų. Aišku, pasidomėkite įmonėmis, į kurias investuojate, paskaitykite apie jas internete, pasidomėkite finansine situacija – taip pamažu pradėsite gilintis į rinką, sužinosite daugiau ir tęsite savo investuotojo kelią“, – pataria Šiaulių banko ekspertas.