Didina augimo prognozę
Sumenkęs infliacijos spaudimas, augantis užimtumas, gerėjančios demografinės perspektyvos bei atsparumas pasaulio ekonomikos sulėtėjimui lėmė, kad bankas gerina Lietuvos ekonomikos augimo prognozę: nuo 2,7 iki 3,0 proc. 2019-aisias ir nuo 2,0 iki 2,8 proc. 2020-aisias.
„Luminor“ ekonomistai išskiria tris kertines dedamąsias, kurios leidžia tikėtis spartesnės ūkio raidos nei prognozuota anksčiau: tai lėtėjantis kainų augimas, tebeaugantis užimtumas bei Lietuvos regionų inicijuotas spurtas lenktynėse su Vilniumi.
Infliacija veikia perkamąją galią, todėl infliacijai išsikvėpus gyventojai ima labiau jausti darbo užmokesčio augimą, – vertina ekonomistai.
„Luminor“ šiais metais prognozuoja 2 proc., o kitąmet 2,3 proc. vidutinę metinę infliaciją.
Pasak ekonomistų, sumažėjusi infliacija sulėtins pavojingą augančių kainų ir kylančio darbo užmokesčio spiralę, bei padės išlaikyti Lietuvos konkurencingumą tarptautinėje arenoje.
Statistiškai darbo užmokestis po mokesčių šiemet išaugs net 12-13 proc.
„Infliacija veikia perkamąją galią, todėl infliacijai išsikvėpus gyventojai ima labiau jausti darbo užmokesčio augimą. Dėl to, lengviau atsikvėps ir darbdaviai – kainoms augant lėčiau, sumažėja spaudimas atlyginimų kilimui. Kita vertus, darbo rinkoje ir toliau jaučiamas kvalifikuotos darbo jėgos trūkumas. Šis dirgiklis niekur nedings ir užtikrins tolesnę specifine kvalifikacija, ar įgūdžiais išsiskiriančių kadrų medžioklę“, – paaiškina Indrė Genytė-Pikčienė, „Luminor“ vyriausioji analitikė.
Banko vyriausiasis ekonomistas Žygimantas Mauricas pabrėžė, statistiškai darbo užmokestis po mokesčių šiemet išaugs net 12-13 proc.
Tiesa, tokie skaičiai yra pateikiami neįvertinus, kad žmonės kaups senatvės pensijai. Vis tik, net ir atskaičiavus dalį augimo dėl kaupimo pensijai, žmonių darbo užmokesčio prieaugis vis vien sieks dviženklį procentą.
Ž.Mauric teigimu, nors kovojama su maisto kainų augimu, labiausiai krito drabužių ir avalynės kaina. Būtent su jomis, ekonomisto teigimu, ir reikėtų kovoti, nes šios prekės yra brangesnės nei Europos Sąjungoje.
Daugiau dirbančiųjų
Dirbančiųjų skaičių daugiausia augina imigrantai iš Ukrainos bei kitų trečiųjų šalių.
„Luminor“ ekonomistus pagerinti Lietuvos ekonomikos perspektyvą paskatino ir neišsipildžiusios Europos Komisijos bei kitų tarptautinių institucijų prognozės, kuriomis tikėtasi dirbančiųjų skaičių Lietuvoje pernai sumažėsiant 6 tūkst. – vietoj to dirbančiųjų gretos išsipūtė 24 tūkst.
„Lietuva iš darbo jėgos donorės po truputį tampa darbo jėgos magnetu. Praeitais metais tarptautinis migracijos deficitas siekė vos 3,3 tūkstančius, o šiais metais, tikėtina, Lietuva pirmą kartą nuo Nepriklausomybės atkūrimo turės teigiamą migracijos balansą, t.y. daugiau gyventojų į Lietuvą atvyks nei iš jos išvyks.
Dirbančiųjų skaičių daugiausia augina imigrantai iš Ukrainos bei kitų trečiųjų šalių. Trečiųjų šalių darbuotojais seniai kliaujasi transporto sektorius, o pastaruoju metu juos dažniau sutinkame ir pramonės, paslaugų įmonėse. Didėjančios dirbančiųjų gretos yra geras signalas, nes augantis užimtumas mažina įtampą darbo rinkoje bei prideda papildomų apsukų Lietuvos ūkio varikliui“, – sakė banko vyriausiasis analitikas Ž.Mauricas.
Yra vienas nerimo židinys
I.Genytės-Pikčienės teigimu, nuo gruodžio mėnesio kai kurios rizikos šiek tiek prislopo.
„Stebime kertinius rizikos židinius. Palyginti su žiema, seisminės zonos yra šiek tiek atslūgusios. Kalbant apie D.Trumpo politiką, prekybos karus, kurie pernai buvo pasiekę pačią kulminaciją, matome tam tikrą atslūgimą. Tai duoda tam tikro optimizmo, tikimasi, kad ilgainiui nebus tokio didelio neapibrėžtumo“, – sakė ekonomistė.
Tačiau išorinė aplinka Baltijos šalių vystymuisi išlieka sudėtinga.
„Nors JAV ir Kinijai pavyko pasiekti tam tikrą susitarimą ir pagaliau susėsti prie derybų stalo, tiek įmonės, tiek eksportuojantys verslai visiškai kitaip vertina savo ateitį ir tie negatyvūs lūkesčiai formavo elgseną, kad nei verslai, nei namų ūkiai nebuvo linkę taip godžiai investuoti ir vartoti. Pasaulinis apetitas importui sumažėjo“, – aiškino analitikė.
Kalbant apie Jungtines Valstijas, ekonomistams nerimą kelia vienas dalykas.
„Matome, kad pernai JAV fiksavo patį didžiausią užsienio prekybos deficitą per ilgą laiką. Tai yra viena iš kertinių D.Trumpo ambicijų sumažinti deficitą, ir jo pastangos nepadėjo, todėl gali būti, kad jos bus tęsiamos. Ar nebus tas taikiklis atsuktas į Europos Sąjungą, kuri yra antra didžiausia „kaltininkė“ dėl JAV užsienio prekybos deficito“, – svarstė analitikė.
Esama problemų ir Lietuvai kur kas svarbesnėje – Europos Sąjungos – rinkoje, pabrėžė analitikė: „Matome nemažai rimtų iššūkių, kurie lengvai neišsisprendžia. Jiems reikia dažnai politiškai nepopuliarų pastangų. Metas tiek struktūrinėms reformoms.“
Pasak jos, Italija, sudaranti net 11 proc. Europos Sąjungos bendrojo vidaus produkto, skendi stagnacijoje, yra nekonkurencinga, be to, tai yra antra labiausiai prasiskolinusi valstybė Europos Sąjungoje.
„Ji nesugebėjo įgyvendinti adekvačių struktūrinių reformų, kad atgautų augimą. Regionas yra pakankamai rimta bėda. Europos Komisija priversta nuolaidžiauti. Kai yra nusileidinėjama vienam, natūralu, kad kyla ir kitų noras elgtis taip pat. Prancūzija stoja į panašią gretą, nes nėra linkusi elgtis fiskališkai atsakingai ir mažinti išlaidas. Tai sukuria rimtą fragmentacijos problemą. Tai iš dalies gal lėmė ir situaciją, kurioje dabar yra atsidūrusi Jungtinė Karalystė“, – sakė I.Genytė-Pikčienė.
Ji pabrėžė, kad šiais ir ateinančiais metais Lietuvos eksportas bus viena silpnesniųjų ūkio plėtros grandžių.
„Išaugęs neapibrėžtumas veikia tiek gyventojų, tiek verslo lūkesčius. Tokiomis aplinkybėmis, tiek įmonės, tiek gyventojai nėra linkę vartoti, investuoti, priešingai – jie kaupia atsargas ir itin atidžiai sveria savo investicinius planus. Tokia jų elgsena reiškia kuklesnį apetitą mūsų eksportuotojams”, – tvirtino analitikė.
Nebeauga atotrūkis tarp Vilniaus ir likusios šalies
„Luminor“ ekonomistai taip pat pastebi, kad užsienio investicijas pritraukiantys Lietuvos regionai geba inicijuoti spurtą, kuri sustabdė didėjusią takoskyrą tarp Vilniaus ir likusių regionų pagal sukuriamą pridėtinę vertę.
Tokie miestai kaip Kaunas, Šiauliai ir kiti sugeba mesti iššūkį Vilniui, todėl atotrūkis tarp Vilniaus ir likusios Lietuvos nebeauga, – aiškino Ž.Mauricas.
„Tokie miestai kaip Kaunas, Šiauliai ir kiti sugeba mesti iššūkį Vilniui, todėl atotrūkis tarp Vilniaus ir likusios Lietuvos nebeauga. Ar regionų atsigavimas tęsis labai priklausys nuo investicijų srauto – ypač į pramonės sektorių, kuris yra silpnoji Vilniaus regiono grandis. Didieji miestai taip turi galimybes pritraukti investicijų į aukštos pridėtinės vertės paslaugų sektorių, nes Vilnius, tam tikruose sektoriuose yra persisotinęs investicijų, tad investuotojai čia susiduria su didesne konkurencija dėl darbo jėgos ir brangesne biurų nuomos kaina“, – teigia Ž.Mauricas
Analitikai pabrėžia, kad kai kurie regionai stengiasi išnaudoti savo turimus pranašumus, o kai kuriems to padaryti vis dar nesiseka.
Indrės Genytės-Pikčienės teigimu, Kauno rajono pastangos įsitvirtinti kaip pramonei patraukliai savivaldybei, išnaudojant transporto mazgo ir Kaune esančių universitetų potencialą, neliko bevaisės. Tai Kaunui leido pritraukti rekordines investicijas. Kita vertus, Klaipėdos regionas, kuris turi įgimtus konkurencinius pranašumus prieš kitas savivaldybes, iki galo šių stiprybių neišnaudoja.
