Senėjimo tendencijos vertinamos nevienareikšmiškai
Šios senėjimo tendencijos visuomenėje vis dar vertinamos nevienareikšmiškai. Viena vertus, tiek iš valstybės, tiek ir iš verslo pusės yra metamos didžiulės pastangos kurti naujas technologijas, sveikatos priežiūros inovacijas, pasiekti proveržį ligų prevencijos srityje ir tokiu būdu prailginti produktyvaus ir sveiko gyvenimo trukmę. Antra vertus, vyresnio amžiaus gyventojai yra matomi kaip potencialiai didelius rūpesčius kelianti visuomenės dalis, kuri tampa ar greitu laiku taps našta tiek valstybei, tiek ir kiekvienam dirbančiajam.
Pastaruoju metu labai daug dėmesio tiek iš verslo asociacijų pusės, tiek ir atskirų verslo subjektų bei valstybės institucijų pusės sulaukia klausimas, kaip išspręsti senėjančios visuomenės problemą įvairiomis integracijos ir išlaikymo darbo rinkoje priemonėmis. Nepaisant to, jog Lietuvoje sidabrinės visuomenės dalies išlaikymas darbo rinkoje yra akcentuojamas tiek politikos strateginiame lygmenyje, tam numatant įvairias skatinimo priemones ir būdus, tiek ir skatinamas atskirų verslų, bendra visuomenės nuomonė apie tai yra labiau neigiama, nei teigiama.
Reikalinga griauti stereotipus
Neigiamą visuomenės nuomonę dėl vyresnio amžiaus žmonių išlaikymo darbo rinkoje formuoja keletas mitų, kurie svariai prisideda prie to, jog visuomenė ir verslai vis dar tinkamai neišnaudoja sidabrinės ekonomikos potencialo. Vis tik pasauliniai tyrimai šiuos įsigalėjusius stereotipus gali nesunkiai sugriauti.
Pirmas itin gajus mitas susijęs su manymu, kad produktyvumas su amžiumi vis mažėja. Vis tik Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) teigimu, atlikti tyrimai gamybos, draudimo ir chemijos pramonės įmonėse rodo, jog vyresnio amžiaus darbuotojų vidutinis produktyvumas yra toks pat kaip ir jaunesnio amžiaus darbuotojų. Vyresnio amžiaus darbuotojų fizinės jėgos trūkumą atliekant reikiamus darbus vienuose ekonomikos sektoriuose kompensuoja patirtis, sugebėjimai dirbti komandoje, tinkamas reagavimas į nenumatytas situacijas kituose sektoriuose. Tyrimai taip pat rodo, jog pagrindinė priežastis, kuri mažina vyresnio amžiaus asmenų produktyvumą, yra diskriminavimas darbo vietoje ir mažesnės apmokymo ar kompetencijų bei įgūdžių kėlimo galimybės.
Kalbant apie vyresnio amžiaus darbuotojų sveikatą, Sveikatos, senėjimo ir išėjimo į pensiją tyrimų Europoje (SHARE), rezultatai rodo, jog atvirkščiai šiuo metu vyraujančiai visuomenės nuomonei, vyresnio amžiaus dirbantys asmenys savo psichinę ir fizinę sveikatą vertina labai gerai. Taip yra todėl, jog nuolatinė protinė ir fizinė veikla darbe padeda ją išlaikyti, kai tuo tarpu išėjus į pensiją ji smarkiai pablogėja, o kartais netgi tampa rimtų sveikatos komplikacijų ar mirties priežastimi.
Visuomenės nuomonė, jog vyresnio amžiaus darbuotojai mažina jaunimo įsidarbinimo galimybes taip pat nėra pagrįsta įrodymais. Remiantis statistiniais duomenimis, darbo rinkos plėtra ar traukimasis vienodai veikia tiek vyresnio, tiek ir jaunesnio amžiaus darbuotojų darbo vietas. Mažėjant jaunimo užimamų darbo vietų kiekiui, drauge mažėja ir vyresnio amžiaus užimtų žmonių skaičius, o laisvų darbo vietų rinkoje randantis daugiau, tai paliečia tiek vienos, tiek kitos amžiaus grupės darbo ieškančius asmenis.
Mažėjant jaunimo užimamų darbo vietų kiekiui, drauge mažėja ir vyresnio amžiaus užimtų žmonių skaičius.
Nematomas darbas
Nepaisant to, jog visuomenėje sklando galybė mitų apie vyresnių gyventojų dalyvavimą darbo rinkoje, sidabrinės visuomenės dalies potencialas jau dabar teikia didelę ekonominę ir visuomenę naudą. Šie žmonės įprastai dirba neapmokamus ir statistikoje neatsispindinčius darbus, tokius kaip šeimos vaikų priežiūra, ligonių slaugymas, savanoriškas darbas bendruomenėse. Tokia vyresnio amžiaus žmonių veikla leidžia šeimos nariams dirbti ir aktyviai dalyvauti darbo rinkoje, įgalina likusią visuomenės dalį pasiekti aukščiausių rezultatų, tuo pat metu patiems išliekant nematomais ekonomikos dalyviais.
