Ketvirtadienį paskelbtas balandžio 10 dieną įvykusio posėdžio protokolas parodė, kad 25 narius turinti centrinio banko valdyba mano, jog ekonominiai duomenys ir toliau signalizuoja apie stipresnį ekonomikos augimą antrąjį pusmetį.
Visgi banko valdyba pripažįsta, kad „įsitikinimas šiuo pagrindiniu scenarijumi šiek tiek smuko“ ir kad išsiplėtė „kitų galimų padarinių spektras“.
Praėjusių metų pabaigoje 19 narių turinčios euro zonos ekonomikos augimas ėmė lėtėti, tačiau per pirmąjį ketvirtį, palyginti su ankstesniu ketvirčiu, ūgtelėjo 0,4 procento. Euro zonos ekonominius pajėgumus stabdo JAV ir Kinijos prekybos ginčas bei lėtėjanti pasaulinė prekyba.
Po balandžio mėnesio posėdžio ECB vadovas Mario Draghi pareiškė, kad bankas ir toliau yra pasirengęs panaudoti visas priemones, skirtas ekonomikai remti, jei kils pavojus, kad infliacija gali nerti žemyn. ECB siekia, kad metinė infliacija būtų šiek tiek mažesnė nei 2 proc., tačiau artima šiam skaičiui. Balandį infliacija siekė 1,7 procento.
Praėjusių metų pabaigoje centrinis bankas baigė 2,6 trln. eurų vertės skatinimąją obligacijų pirkimo programą, kuri buvo vykdoma beveik 4 metus ir priartino euro zoną prie ECB nustatytos tikslinės infliacijos. Nuo to laiko ataskaitos apie silpnus ekonomikos augimo rodiklius privertė banką siekti išlaikyti stimuliuojančias priemonės, o ne jų atisakyti. Kovo mėnesį bankas perkėlė anksčiausią datą, kada jis galėtų svarstyti palūkanų normų didinimą, iš šio rudens į metų pabaigą.
Kai kurie analitikai mano, kad ECB šią datą gali perkelti ir dar vėlesniam laikui.
ECB, kaip ir JAV federalinio rezervo sistema (FRS), sustabdė skatinimo politikos, pradėtos po Didžiosios recesijos ir pasaulinės finansų krizės, atšaukimą.
Ilgesnis žemų palūkanų normų laikotarpis turi didelį poveikį bendrovėms ir vartotojų piniginėms. Dėl mažų tarifų įmonės pigiau finansuoja veiklą ir investuoja, taip pat mažėja skolinimosi išlaidos žmonėms, perkantiems būstus už paskolas.
Visgi žemesnės palūkanų normos mažina grąžą indėlininkams, kuria įtampą pensijų sistemoms ir gali padidinti turto, pavyzdžiui, akcijų ir obligacijų, kainas bei lemti sunkiai prognozuojamus padarinius palūkanų normoms galiausiai padidėjus.
ECB pagrindinė refinansavimo operacijų palūkanų norma yra rekordiškai maža ir siekia 0 procentų. Bankas taip pat nustatė neigiamą 0,4 proc. palūkanų normą privataus sektoriaus bankų indėliams.
Neigiama palūkanų norma yra priemonė, kuria siekiama paskatinti bankus skolinti pinigus.
