Teisės firmos „Sorainen” partnerė Indrė Ščeponienė sako, kad išaugusi verslo ginčų dalis susijusi ir su tuo, kad Lietuvoje mokesčių sistema neretai būna paini bei sunkiai suprantama, o kai kurie mokesčių inspektoriai stokoja kompetencijų.
Trūksta kompetencijų, interpretacijos neatitinka įstatymų
„Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) tikrai yra viena moderniausių institucijų, tačiau šaukštas deguto gadina verslo pasitikėjimą ja”, – kalbėdama apie kylančius mokestinius ginčus sako I.Ščeponienė.
Pasak ekspertės, būtent su VMI verslui ir kyla daugiausiai mokestinių ginčų, nors daugėja atvejų ir su kitais mokesčių administratoriais, pavyzdžiui, muitine. Ne vienerius metus didesnė dalis mokestiniuose ginčuose dalyvaujančių pareiškėjų buvo fiziniai asmenys. Visgi pastaruoju metu ši statistika keitėsi, pernai daugiau nei pusę visų ginčų sudarė būtent verslo dalis. I.Ščeponienė tvirtina, kad ginčai dėl mokesčių dažniausiai kyla dėl kelių pagrindinių priežasčių.
„Mokesčių sistema ir įstatymai – gana painūs ir sudėtingi, trūksta aiškumo, jie būna interpretuojami įvairiai. Teismų praktika šiais klausimais dar tik formuojasi, o kartais mokestiniai įstatymai nespėja paskui inovatyvų verslą. Be to, pastebime tendenciją, kad mokesčių administratoriai, tokie kaip VMI, labai konservatyviai interpretuoja teisės aktus, neretai bando kurti savo taisykles, kurių įstatymuose nėra. Tuomet žodį gali tarti teismas. Dar viena priežastis – kartais žmonės atliekantys mokestinius patikrinimus paprasčiausiai stokoja kompetencijų”, – aiškina I.Ščeponienė.
Teisininkė prisiminė ir teismo sprendimą, kuris uždarė kelią savavališkoms interpretacijoms ir leido lengviau atsikvėpti verslui. Praėjusių metų pabaigoje Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas nustatė, kad VMI, netinkamai vadovaudamasi įstatymu, per griežtai ribojo verslo galimybes perkelti nuostolius. Pasak „Sorainen” partnerės, VMI buvo sukūrę savo ribojimus, kurių įstatyme nebuvo, iškreipė įmonių grupės sąvoką bei laikotarpį, per kurį nuostolių perkėlimas gali būti vykdomas.
Ragina reikalauti atsakymų
I.Ščeponienė pataria verslo atstovams būti budriems ir kai mokesčių administratorius vykdo kontrolės priemones. Mat kartais nesusikalbėjimas tarp institucijų ir verslo gali baigtis skausmingais rezultatais.
„Ne kartą yra buvę, kad VMI atlieka mokestinį tyrimą ir pateikia verslui rekomendacijas. Šis su rekomendacijomis nesutinka, pateikia savo poziciją mokesčių inspektoriams ir negavus atsakymo, mano, kad VMI su argumentais sutiko. Visgi realybėje, VMI su išdėstyta pozicija nesutinka, nieko neatsako, pasideda tą į įmonę į „rizikos stalčiuką” ir vėliau grįžta su patikrinimu.
Jei po patikrinimo nustatomi pažeidimai, tai baigiasi ne tik papildomų mokesčių priskaičiavimu, bet ir delspinigiais bei baudomis. Nuo pernai pavasario padidintos ir skiriamos baudos, kurios gali siekti 20–100 proc. papildomai apskaičiuoto mokesčio dydžio”, – perspėja ekspertė ir pataria nepamiršti, kad verslas visuomet turi teisę klausti ir reikalauti atsakymų iš mokesčių administratoriaus.
Teismas – ne vienintelė išeitis
Teisininkė pabrėžia, kad teismo vaidmuo mokestinių ginčų srityje – itin svarbus, nes būtent ši institucija gali padėti galutinį tašką neteisingam įstatymų interpretavimui ir formuoti praktiką. Dažnu atveju mes rekomenduojame neaplenkti Mokestinių ginčų komisijos, kuri yra vienintelė specializuota institucija ir jos nariai taip pat skiriami įvertinus jų patirtį šioje srityje”, – pasakoja „Sorainen” partnerė.
Ir, nors kartais mokestinis ginčas – geriausias sprendimas konkrečioje situacijoje, visgi reiktų įsivertinti, kad mokestiniai ginčai gali užsitęsti ne vienus metus, jie reikalauja ir pinigų, ir laiko, ir žmogiškųjų resursų.
Dėl to kartais, įvertinus turimus argumentus bei perspektyvas, abiejoms pusėms yra tiesiog susitarti. „Tiek viena, tiek kita pusė gali turėti ir stipresnių, ir silpnesnių argumentų. Tose situacijose, kai teismų praktika nėra aiški (ar jos apskritai nėra), mokesčiai apskaičiuojami netiesioginiais būdais, tikrinamas labai senas laikotarpis, kai abiem pusėm sudėtinga surinkti įrodymus, susitarimas su VMI galėtų būti efektyviausias sprendimas.
Iš esmės, kai abiem pusėms trūksta įrodymų savo pozicijai pagrįsti, jos gali derėtis ir sudaryti susitarimą dėl mokėtinos mokesčių sumos. Įdomu tai, kad jį sudaryti galima įvairiuose etapuose – mokestinio patikrinimo, tyrimo, ar net vykstant mokestiniam ginčui”, – sako I.Ščeponienė.
Ji taip pat atskleidžia, kad kartais išvengti sudėtingų situacijų gali padėti išankstinis teisinis smalsumas. Daugelyje ES valstybių, taip pat ir Lietuvoje, yra taikomas instrumentas įpareigojantis mokesčių administratorių išaiškinti būsimojo sandorio mokestines detales, kurio aktualios verslui.
„Mokesčių mokėtojas kreipiasi į mokesčių administratorių, aprašydamas konkretų klausimą ar situaciją, kurią planuoja įgyvendinti ir prašydamas išaiškinimo. Verslas jau įpratęs kreiptis tokių išaiškinimų dėl didelės vertės sandorių, nes tai suteikia aiškumą ir garantiją. Pavyzdžiui, įmonės kreipiasi ir planuodamos reorganizaciją įmonių grupėje, prašydamos išaiškinti, kokios mokestinės sąlygos galioja tokiems procesams. Jei mokesčių administratorius tau suteikia patvirtinimą dėl vieno ar kito klausimo, jo sprendimas galioja penkerius metus” – tvirtina I.Ščeponienė.
Tiesa, nerimą kelia tai, kad VMI trūksta žmonių, galinčių dirbti su šiomis užklausomis. Esą pastaraisiais metais inspekcija kasmet sulaukdavo apie 60–ties prašymų išaiškinti būsimus sandorius. VMI pritarė kiek daugiau nei pusei iš pateiktų prašymų, tačiau maždaug ketvirtadalis jų net nebuvo nagrinėti, aiškinant, kad prašymas arba nebuvo detalus, arba kad nėra būsimo sandorio. Teisininkai pabrėžia, kad ir tokiu atveju verslas gali ginti savo interesus ir VMI atsisakymą priimti sprendimus, apskųsti teismui.
