„Turėdami Lietuvoje eurą, visiškai eliminuotume bet kokias spekuliacijas apie galimą lito devalvavimą. – teigia G. Maželis – Prisiminkime kad ir pirmosios krizės įkarštį 2009 metais – tuomet kalbos apie valiutos devalvavimą buvo labai realios. Buvo kalbama apie domino efektą, jei kartais problemų kamuojamos Latvijos valdžia būtų priversta tai padaryti. Be jokios abejonės, tai daro įtaką investuotojų pasitikėjimui bei lemia tiesiogines investicijas į šalį. Devalvacija būtų buvusi pražūtinga, nes iki šiol Lietuvoje apie 70 proc. būsto paskolų yra išduota eurais, o valiutą nuvertinus, būtų nusiritusi fizinių asmenų nemokumo banga.“
Pasak G. Maželio, įsivedus eurą šalies finansų rinka taptų didesnės ir likvidesnės euro zonos finansų rinkos dalimi, o tai sudarytų sąlygas pritraukti išorės lėšas greičiau ir mažesnėmis sąnaudomis. Palyginus 5 metų kredito rizikos apsikeitimo sandorius (angl. CDS – credit default swaps) Lietuvos apsidraudimo premija šiuo metu yra 235 baziniai punktai. Šiuo rodikliu matuojama šalies ar įmonės nemokumo rizika, o Lietuvos ir Estijos rezultatai rodo, kad skolindamasi Lietuva permoka daugiau nei dvigubai. Eliminavus šiuos skirtumas, sumažėtų lietuviškos produkcijos savikaina, ji taptų labiau konkurencinga.
„Estija – puikus pavyzdys, kaip galima išnaudoti euro zonos privalumus. – teigia G. Maželis. – Šalis įsivedė eurą prieš pusantrų metų – būtent tuo metu, kai graikų, airių, ispanų, portugalų ir italų krizės atskleidė bendros valiutos silpnumą. Šiandien Estijos ekonomika yra sparčiausiai auganti euro valiutos sąjungoje, fiziniai asmenys ir įmonės moka mažesnes palūkanų normas, o prekybiniai verslo ryšiai su Suomija, kuri taip pat euro zonos valstybė, yra stipresni kaip niekad. Daugybė Suomijos gamintojų ieško verslo partnerių Estijoje, daugelis dalykų tapo aiškūs ir skaidrūs, o gamybos kaštai vis dar 50 proc. mažesni“.
Pasak „UniCredit Bank“ Lietuvos skyriaus generalinio direktoriaus, Estijoje išvengiama valiutos konversijos mokesčių ir taip sutaupoma apie 0,25-0,3 proc. BVP. Bankuose tarptautiniai pavedimai į euro zonos šalis kainuoja tiek pat, kiek pavedimas šalies viduje, euras padėjo šaliai išlaikyti tvirtą ekonomikos augimą ir kurti daugiau darbo vietų Estijos piliečiams.
Narystė ekonominėje ir pinigų sąjungoje – tai stabilios ekonomikos garantas, palaikantis verslą, skatinantis prekybą ir įkvepiantis užsienio investuotojų pasitikėjimą. Prieš įsivedant eurą Estijos tiesioginės užsienio investicijos (TUI) padidėjo nuo 1,5 proc. BVP 2009 metais iki 7,4 proc. 2010 ir net 9,8 proc. 2011 metais. Tuo tarpu Lietuvoje 2010 ir 2011 metais TUI tebuvo 2,6 ir 3 proc.
„UniCredit Bank“ Lietuvos skyriaus vadovo teigimu, didžiausia grėsmė, norint atitikti Mastrichto kriterijus, yra infliacija ir biudžeto deficitas. Jei biudžeto deficitas suvaldomas, tai infliacija gali pridaryti bėdų. Dėl to derėtų atsakingiau dalinti PVM lengvatas, vengti atlyginimų kėlimo, kontroliuoti, kad ES struktūrinių fondų lėšų per greitas įsisavinimas nedarytų neigiamos įtakos šalies ekonomikai. Taip pat vertėtų skatinti efektyvų energijos vartojimą, o svarbiausia – stabilizuoti šilumos, kuro ir maisto prekių kainas.
