Praėjusią savaitę su būsima pertvarka buvo supažindinti valdančiosios koalicijos partneriai liberalai ir „laisviečiai“. G.Skaistės teigimu, atsižvelgus į koalicijos partnerių pastabas paketas bus pakoreguotas.
Neoficialiomis BNS žiniomis, pakeitimais siūloma įvesti dar vieną – 25 proc. gyventojų pajamų mokesčio (GPM) tarifą šalia dabar galiojančių 20 proc. ir 32 proc. tarifų. Naujas tarifas būtų taikomas, jeigu metinės gyventojo pajamos siektų nuo 60 iki 120 vidutinių darbo užmokesčių (VDU).
Anot Valstybės duomenų agentūros, paskutinį 2022 metų ketvirtį VDU siekė apie 1,9 tūkst. eurų „ant popieriaus“.
Dėl pastarojo pakeitimo į biudžetą planuojama surinkti apie 70 mln. eurų papildomų pajamų.
Verslo liudijimų turėtojams pajamų „lubas“ ketinama sumažinti nuo 45 tūkst. iki 20–24 tūkst. eurų – iki tos sumos nereikėtų mokėti gyventojų pajamų mokestį (GPM). Viršijus šią ribą verslininkai turėtų registruoti individualią veiklą.
Turintis verslo liudijimą nekilnojamojo turto nuomotojas, viršijęs pajamų „lubas“, turėtų mokėti 20 proc., o ne 15 proc. GPM.
„Sodros“ įmokas siūloma skaičiuoti nuo 90 proc. apmokestinamųjų pajamų, nepriklausomai nuo individualios veiklos pobūdžio. Reformos iniciatoriai sako, kad šis pokytis paliestų 10-20 proc. smulkiųjų verslininkų.
Taip pat siūloma suvienodinti „Sodros“ lubas – 43 VDU dydžio lubas individualios veiklos pajamoms suvienodinti su 60 VDU darbo pajamų lubomis.
Be to, siūloma nebeleisti gyventojams susigrąžinti dalies įmokų į trečios pakopos pensijų fondus bei pagal investicinio gyvybės draudimo sutartis. Ši lengvata galiotų iki šių metų pabaigos pasirašytoms sutartims, bet ne ilgiau nei 10 metų.
Siūloma apmokestinti dalį iš artimųjų gautų dovanų, neapmokestinant tik nustatytos sumos neviršijančios dovanų (nekilnojamojo turto, automobilių, pinigų ar kitų) dalies: iki 300 tūkst. eurų – iš sutuoktinių, tėvų, vaikų, senelių, vaikaičių bei 150 tūkst. eurų – iš brolių ir seserų.
Smulkioms įmonėms siūloma taikyti greitesnį ilgalaikio turto nusidėvėjimą, kai jų apyvarta neviršija 300 tūkst. eurų. Be to, siūloma tokioms įmonėms taikyti sumažintą 5 proc. pelno mokesčio tarifą.
Registravimosi pridėtinės vertės mokesčio (PVM) mokėtojais ribą siūloma padidinti nuo 45 tūkst. iki 55 tūkst. eurų.
Be to, bus siūloma įteisinti investicinę sąskaitą, įvesti visuotinį nekilnojamojo turto mokestį, o šių metų pabaigoje baigiant galioti pelno mokesčio lengvatai investuojančiam verslui bus siūloma ją pratęsti penkeriems metams.
Lietuvos profesinių sąjungų konfederacija ir Lietuvos verslo konfederacija (LVK) praėjusią kreipėsi į premjerę ir finansų ministrę ragindamos kuo greičiau diskusijoms pateikti pasiūlymus dėl numatomos kai kurių mokesčių ir pensijų kaupimo pertvarkos, jos teigė esančios susirūpinusios dėl numatomų pokyčių, apie kuriuos visuomenė neturi jokios informacijos.
Finansų ministerija būsimus reformos apmatus pradėjo rengti iš karto po 2020 metų rinkimų – 2021 metų vasarį subūrė ekspertų Mokestinių lengvatų peržiūros darbo grupę ir svarstė, kaip koreguoti šalies mokesčių sistemą.
Pernai mokestinių pakeitimų paketo ministerija nepateikė motyvuodama dideliu geopolitiniu ir ekonominiu apibrėžtumu, kilusiu prasidėjus karui Ukrainoje.
