„Tiesa tikriausiai yra per vidurį, bet sunku būtų patikėti, kad esame vieni iš lyderių“, – įsitikinęs naujausią tyrimą apie alkoholio suvartojimą pristatęs verslininkas ir įmonės „Ekonominės konsultacijos ir tyrimai“ partneris Darius Dulskis.
Manoma, kad apie 84 proc. Lietuvoje apsilankančių emigrantų prieš išvykimą į užsienį perka alkoholinius gėrimus.
Anot jo, pagrindiniais alkoholio suvartojimo statistiką išpučiančiais veiksniais derėtų laikyti vis dar stiprų šešėlį ir emigrantų pomėgį pirkti alkoholį Lietuvoje ir vežtis į savo naujuosius namus.
Manoma, kad apie 84 proc. Lietuvoje apsilankančių emigrantų prieš išvykimą į užsienį perka alkoholinius gėrimus.
Tarptautinės organizacijos, pristatydamos alkoholio suvartojimo duomenis, dažnai užkelia Lietuvą ant „prizininkų pakylos“ – Pasaulio sveikatos organizacija mūsų šaliai skiria trečiąją vietą Europoje, Tarptautinė ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija teigia, kad geriame daugiausiai pasaulyje.
„Galime skaičiuoti kaip norime ir pasirinkti metodus kokius norime. Vėliau tarptautinės organizacijos paima juos ir tokiu būdu mes patenkame į šiuos reitingus“ , – aiškino D.Dulskis.
Anot jo, skirtingos Europos šalys, norėdamos apskaičiuoti, kiek išgeria jų gyventojai, remiasi ir apklausų duomenimis, ir surinktais duomenimis apie mokesčius arba mažmeninės prekybos pardavimus.
„Diskusija prasidėjo ir Statistikos departamentas pažadėjo keisti metodiką. Ir ateityje gal neatsidursime tarp antros ar trečios vietos“, – pažymėjo verslininkas.
Jam antrino ir Lietuvos verslo konfederacijos prezidiumo narys Marius Dubnikovas, kuris piktinosi rezultatais, kurie lietuvius paverčia viena labiausiai geriančių tautų.
„Tai formuoja neigiamą įvaizdį apie pačią šalį, jis nepuošia šalies. Tais skaičiais negalime motyvuoti, kad turime atlikti vieną ar kitą veiksmą“, – teigė M.Dubnikovas.
„Galime remtis ir tuo, kuo remiasi pats verslas, tai kiek alkoholio parduodama. Bet kažkodėl parduotą alkoholį transformuojame į suvartojimą. Tiesiog nesugebame suskaičiuoti suvartojimo“, – pažymėjo M.Dubnikovas ir pridūrė, kad Lietuva išgyvena spartų gyventojų skaičiaus mažėjimą.
„Ta išvažiavusių dalis, kuri grįžta trumpam į Lietuvą, iš čia vežasi ir alkoholį, nes jis čia pigiau, nei, pavyzdžiui, Norvegijoje, sudaro reikšmingą srautą, tačiau jis nėra įvertinamas“, – aiškino M.Dubnikovas.
„Tai metodologijos klausimas. Nereikia duoti vėzdo PSO, kuri pliekia po to mus, kad esame labai smarkiai vartojantys alkoholį“, – pažymėjo Lietuvos verslo konfederacijos prezidiumo narys.
Šiuo metu Statistikos departamentas alkoholio suvartojimo statistiką šalyje paskaičiuoja visą į mažmeninės prekybos rinką patekusį alkoholio kiekį padalindamas iš visų, vyresnių nei penkiolika metų, Lietuvos gyventojų.
Vis dėlto gegužės pabaigoje Statistikos departamentas paskelbė, jog tokia skaičiavimo metodika bus taisoma ir apskaičiuojant alkoholio vartojimą bus įtraukti nauji kintamieji.
