Pasak G.Nausėdos, kai kurios tendencijos, kurios buvo pastebimos 2016 m., turėtų išsilaikyti ir 2017 m. „Tik turbūt kainų srityje, deja, tikėtis tokios infliacijos, kokia buvo praėjusiais metais netenka. Priežasčių yra keletas“, – tvirtina G.Nausėda.
Jo teigimu, pirmoji priežastis – kainos iš tikrųjų kils dėl to, kad ima brangti energetiniai ištekliai. „Darbo užmokesčio augimui pranokstant darbo našumo plėtrą, didėja darbo užmokesčio sąnaudų dalis, tenkanti produkcijos vienetui. Tai ypač jaučiasi paslaugų sektoriuje, nes ten konkurencijos lygis mažesnis negu produktų rinkoje. Dėl to pamažu paslaugų teikėjai stengiasi tas didėjančias sąnaudas įtraukti į kainą ir perkelti ant vartotojų pečių“, – sako G.Nausėda.
Jis priduria – kainų pokyčius šalyje lems ir akcizų politika, kuri pasijus ne tik tiesiogiai, kai nuo kovo 1 d. pradėsime pirkti alkoholinius gėrimus su gerokai didesniais akcizais. „Tai pasijus ir maitinimo paslaugų sektoriuje, jei, sakykime, žmogus nuspręs dar pasimėgauti taure vyno. Tai jau turėtų kainuoti pastebimai brangiau, nes akcizų didėjimas silpnajam alkoholiui yra tikrai drastiškas“, – atkreipia dėmesį G.Nausėda.
Pasak eksperto, paskutinė priežastis, tikrai lemsianti kainų didėjimą, – didėjanti paklausa. „Prekybininkai tada gali elgtis laisviau. Matydami, kad kainų didėjimas niekaip neigiamai neatsiliepia vartojimo apimčiai, jie gali kainas ypač jautriose produktų grupėse pakelti taip, kad jiems tai būtų naudinga“, – tvirtina G.Nausėda.
Jis atkreipia dėmesį – šiais metais atlyginimai vis dėlto turėtų didėti greičiau už kainas: „Manau, kad ir šiais metais atlyginimai didės tikrai sparčiau negu vidutiniškai didėja kainos. Tik turbūt tokio atotrūkio, koks buvo praėjusiais metais, jau nebebus. Atlyginimo didėjimas gali sudaryti maždaug 6–6,5 proc., o kainos vidutiniškai turėtų augti 2–3 proc. Mūsų konkreti prognozė – 2,5 proc.“, – teigia G.Nausėda.
Ekspertas akcentuoja – vis dėlto bus nemaža dalis žmonių, kurių pajamos per šiuos metus nepasikeis. „Ši dalis žmonių sakys – kas iš to, kad statistika kažką rodo, mano pajamos nepasikeitė, o infliaciją aš jaučiu, todėl mano gyvenimo lygis pablogėjo. Būtų sudėtinga ginčytis su tais žmonėmis, bet kitos dalie žmonių pajamos augs ne 6 proc., kaip vidutiniškai nustatyta, bet gali augti ir 15–20 proc., kaip buvo ir 2016 m.“
Statistikos departamentas paskelbė praėjusių metų apžvalgą. Svarbiausias ekonomikos rodiklis – bendrasis vidaus produktas (BVP) – augo 1,7 proc.
Eksportas sumažėjo 1,6 proc. Pernai pagrindinės šalys, į kurias daugiausia eksportuota iš Lietuvos, buvo Rusija, Latvija, Lenkija ir Vokietija. Labiausiai eksporto srautai augo į Lenkiją ir Saudo Arabiją. Atsirado ir naujų pieno produktų eksporto rinkų: Singapūras, Kosta Rika ir Marokas.
Statistikai pritaria, kad praėjusiais metais kainos augo. Pernai fiksuota infliacija, t.y. bendras kainų lygio augimas, kuris sudarė 1,7 proc. Daugiausia įtakos tam darė degalų, pieno produktų, alaus, mėsos, viešojo maitinimo įstaigų kainos.
Skaičiuojama, kad prekės brango 1,5 proc., o paslaugos – beveik 2,5 proc. Augimas tikrai buvo. Tai pripažįsta ir statistikai, nors praėjusius dvejus metus šalyje buvo fiksuojama defliacija, t.y. bendro kainų lygio mažėjimas. Vertinant laikotarpį nuo euro įvedimo, anot statistikų, net 12 proc. brango švietimo paslaugos: būreliai, mokymai, tačiau atpigo transportas bei komunaliniai mokesčiai, pavyzdžiui, dujos maistui gaminti, šildymas, vanduo bei elektra. Taip pat daugiau kaip ketvirtadaliu pabrango būsto nuoma.
