„Mes manome, kad asmenybės įtaka ekonomikai turėtų būti, bet ji turėtų būti labai labai limituota. Žmogus, kokias pareigas jis beužimtų ar koks įtakingas bebūtų, negali pakeisti ekonomikos augimo ciklo, negali sustabdyti ekonomikos arba pasukti į priešingą pusę, jei objektyvios tendencijos rodo ką kita“, – trečiadienį žurnalo „Valstybė“ ekonomikos konferencijoje teigė G.Nausėda.
Pasak ekonomisto, nors D.Trumpo politikos baiminamasi, tačiau Volstryto investuotojai į jį žiūri teigiamai ir akcijų kainos kyla – tikimasi, jog bus sumažinti mokesčiai.
„Pažiūrėkite, kas darosi po D.Trumpo išrinkimo – akcijų rinka bujoja ir turbūt ne dėl to, ką jis kalba apie Meksikos sieną ar emigrantų sustabdymą. Ji bujoja, nes yra dideli lūkesčiai, kad jis įgyvendins vidaus politiką, ypač tą, kuri susijusi su mokesčių mažinimu“, – tikino jis.
Apskritai didelis dėmesys D.Trumpui, G.Nausėdos nuomone, yra skiriamas, nes jis yra priešingas ligšioliniams JAV prezidentams.
Apskritai didelis dėmesys D.Trumpui, G.Nausėdos nuomone, yra skiriamas, nes jis yra priešingas ligšioliniams JAV prezidentams.
„D.Trumpo siekis yra sumažinti JAV tarptautinę reikšmę, užsisklęsti savyje, ir šia prasme visi iki jo buvę prezidentai siekė Ameriką paversti galybe numeris vienas tiek ekonomine, tiek geopolitine prasme. Ir būtent dėl to, kad jiems pakankamai gerai sekėsi tai padaryti, būtent dėl to D.Trumpas šiandien yra tokia reikšminga asmenybė pasaulyje.
Galima būtų perfrazuoti taip, kad jeigu jam pavyks įgyvendinti savo siekius ir po jo ateis D.Trumpas antrasis, trečiasis, tai D.Trumpas ketvirtasis bus vienas iš eilinių prezidentų ir dėl jo pasaulis taip smarkiai nebekvaršins galvos“, – mano ekonomistas.
Tačiau, jo nuomone, D.Trumpas gali padaryti teigiamos įtakos, jeigu mokesčiai JAV mažės ir bus investuojama į infrastruktūrą. Tai jis prilygino reigonomikai, kai 9-jame dešimtmetyje buvęs JAV prezidentas Ronaldas Reiganas, siekdamas pažaboti infliaciją, be kitų reformų, ėmėsi ir mokesčių mažinimo.
„Pirmiausiai mažindamas mokesčius ir įgyvendindamas infrastruktūros projektus jis gali aktyvuoti pasiūlos veiksnius, pristabdydamas infliacijos šuolius. Savotiška reigonomika XXI amžiuje – pripažinkime, Reiganas pridarė didelių makroekonominių disbalansų, bet ir šiandien kalbame apie reigonomiką kaip apie pakankamai įdomų eksperimentą, iš kurio galima pasimokyti“, – aiškino G.Nausėda.
Anot jo, D.Trumpo kritika tarptautinei prekybai gali tapti naudinga, nes Pasaulinė prekybos organizacija nėra tobula ir tai gali paskatinti diskusijas apie jos pertvarką. Jis taip pat tikino, kad rinka nesureagavo į D.Trumpą kaip į politinį neapibrėžtumą.
„Galvojama, kad esant politiniam neapibrėžtumui didėja konservatyvių investicijų kiekis. Auksas simbolizuoja tas investicijas. Ir ką mes matome, kad aukso paklausa nepadidėjo, o netgi sumažėjo po D.Trumpo išrinkimo ir aukso kaina liko mažesnė nei prieš pat jo išrinkimą. Tai taip pat gula į bendrą kontekstą, kuris yra pakankamai normalus ir ne toks gąsdinantis“, – aiškino ekonomistas.
Tačiau, anot jo, jeigu D.Trumpas neklausys savo patarėjų ir paskelbs prekybos karus su Azija – pirmiausiai Kinija – tai gali sukelti neramumų.
„Kylančių rinkų akcijų kursai smunka tuomet. (...) Išgąsdinti investuotojai iš Kinijos trauksis į Ameriką“, – sakė G.Nausėda.
Tačiau jis tikino, kad toks scenarijus yra mažiau tikėtinas.
