Dar šių metų trečiąjį ketvirtį Lietuvos BVP augo net 6,7 proc. Tačiau SEB banko prezidento patarėjas Gitanas Nausėda teigia, kad ir toliau tokio spartaus ekonomikos augimo tikėtis nereikėtų.
„Tai galima vadinti paskutiniu šalies ekonomikos bobų vasaros požymiu. Spalio mėnesio pramonės, transporto ir kitų ūkio sektorių produkcijos ir apyvartos rodiklių pokyčiai verčia nerimauti ir tikėtis kur kas prastesnio BVP rezultato ketvirtąjį ketvirtį. Šios lėtėjimo tendencijos išsilaikys bent iki antros kitų metų pusės“, – sakė G.Nausėda.
Lėtėjant ekonomikai, sustos ir nedarbo mažėjimas. Priešingai, kai kuriais ketvirčiais jis esą gali net paaugti. Lietuvos darbo biržos duomenimis, registruotų bedarbių lapkritį buvo 10,3 proc.
Prognozuojama, kad 2013 metais BVP augs 3 proc., o ne 4,5 proc., kaip manyta anksčiau.
Pesimistiškas verslas
SEB banko analitiko nuomone, ekonomikos apyvartos ratas ėmė suktis gerokai lėčiau. „Prieš pusmetį teigėme, kad Lietuvos atsigaunantis eksportas pamažu daro įtaką iki tol buvusiai letargo būsenos vidaus prekybai, žadindamas gyventojų viltis, kad blogiausia jau yra praeityje. Deja, nuo Lietuvos nepriklausančios priežastys lėmė tai, kad šiandien eksporto ir pramonės padangė sparčiai niaukiasi, dėl to blogėja žmonių lūkesčiai, žmonės priversti veržtis ir taip neatpalaiduotus diržus“, – sakė G.Nausėda.
Pasak ekonomisto, vienas iš požymių, kad verslas tapo pesimistiškesnis, yra trečio ketvirčio vidutinio darbo užmokesčio statistika. Ji byloja, kad atlyginimai iš inercijos kilo tik viešajame sektoriuje, padidėdami 3,1 proc., o konkurencijos avangarde esančiame privačiame sektoriuje vidutinio darbo užmokesčio metinis padidėjimas tebuvo simbolinis – 1 proc.
Prabangos mokesčiai rezultatų neduos
Anot G.Nausėdos, naujausios viešųjų finansų taupymo iniciatyvos, nors ir būtinos, deja, dar labiau pagilins ryškėjančias ekonomikos nuosmukio tendencijas.
Vadinamieji prabangos – nekilnojamojo turto, automobilių – mokesčiai vidaus perkamajai galiai palyginti turės nedidelę įtaką, kadangi jie yra labai selektyvūs.
„Valdžios išlaidų sumažinimas bus labiau juntamas, kadangi veikia vadinamasis multiplikatorius, t. y. išlaidas sumažinus vienu litu, BVP sumažėja daugiau negu vienu litu. Tiksliau apskaičiuoti, kokios bus viešųjų išlaidų taupymo pasekmės ekonomikos plėtrai, būtų įmanoma įvertinus jų struktūrą – „pravalgomų“ ir investicinių lėšų proporciją“, – sakė G.Nausėda.
Yra ir gerų naujienų
G.Nausėdos teigimu, gera naujiena yra ta, kad infliacija kitąmet gali sumažėti.
„Infliacijos lūkesčiai bus gerokai prislopę. Maisto kainos taip pat gali pradėti kristi“, – sakė analitikas.
Jo teigimu, jei Lietuvoje pigtų maisto produktai, infliacija šalyje sumažėtų smarkiau nei kitose šalyse, nes lietuvio vartojimo krepšelyje maistas sudaro daug didesnę dalį nei, pavyzdžiui, vokiečio.
