„Dabartinėmis sąlygomis tai yra neįmanoma – dėl disproporcijų pajamų struktūroje, kurioje liūto dalį sudaro nepasiturintys namų ūkiai, bet kokie jų materialinę būklę gerinantys mokesčių sprendimai iždui kainuoja labai brangiai ir negali būti kompensuojami iš kitų visuomenės narių kišenės“, – sako G.Nausėda.
Nepakankamos pajamos
"Šių mokesčių įplaukos bus keliasdešimt kartų menkesnės negu biudžeto pajamų netektis", - teigė G.Nausėda.
Vyriausybė pasiūlė 15 proc. tarifu apmokestinti skolos vertybinių popierių ir indėlių palūkanas, kurių suma per metus viršija 10 000 litų. „Deja, potencialios šių mokesčių įplaukos bus keliasdešimt kartų menkesnės negu biudžeto pajamų netektis pakėlus nepamokestinamąjį pajamų dydį (NPD). Kita kompensuojanti priemonė – akcizų tabakui ir alkoholiniams gėrimams padidinimas nuo 2014 metų – paskatins šių prekių kontrabandą ir net gali komplikuoti euro įvedimą 2015 metais, jeigu infliacija Lietuvoje bus artima atitinkamam Mastrichto kriterijui“, – teigia ekonomistas.
Anot G.Nausėdos, numatytas NPD kėlimas nuo 470 iki 570 litų yra sveikintinas, tačiau apčiuopiamai mažas pajamas gaunančių gyventojų kišenės nepapildys. Ekonomisto nuomone, šiaip jau NPD didinimas yra efektyvesnis būdas, norint didinti perkamąją galią, negu minimaliosios mėnesinės algos (MMA) kėlimas, kadangi jis vykdomas valstybės, o ne verslo subjektų sąskaita ir neaplips įvairiausiais „patobulinimais“, kurių vienintelis tikslas – išvengti sąnaudų augimo. Pakėlus NPD, padidėjusios į rankas gaunamos pajamos leistų daugiau vartoti būtent toms gyventojų grupėms, kurios ilgai atidėliojo būtiniausių poreikių tenkinimą, todėl skirs papildomus litus pirkiniams, o ne taupymui.
Viltis – vidaus vartojimas
Tebetvyranti mokesčių surinkimo į valstybės biudžetą įtampa SEB analitikams nesuteikė pagrindo gerinti prognozuojamo šių metų fiskalinio deficito dydžio.
SEB banko analitikai nepakeitė anksčiau skelbtų Lietuvos BVP plėtros 2013 ir 2014 metų prognozių – atitinkamai 3,2 proc. ir 3,5 procento. „Nors vidaus rinka gali maloniai nustebinti jau artimiausiais ketvirčiais, dabartinė užsienio rinkų padėtis ne tik nekelia optimizmo, bet per pastaruosius keletą mėnesių net pablogėjo“, – teigia G. Nausėda. SEB analitikai prognozuoja, kad 2015 metais realusis BVP ūgtelės 4,5 procento. Jų nuomone, didesnę BVP augimo spartą ateinančiais metais lems ne tik atsigaunanti euro zonos ekonomika, bet ir vartojimą skatinantys mokesčių politikos sprendimai, pirmiausia – NPD didinimas.
Atsižvelgdamas į Vyriausybės pastangas laikytis fiskalinės disciplinos, SEB bankas sumažino 2014 metų fiskalinio deficito prognozę nuo 3 ,0 proc. iki 2,5 proc. BVP. Tebetvyranti mokesčių surinkimo į valstybės biudžetą įtampa SEB analitikams nesuteikė pagrindo gerinti prognozuojamo šių metų fiskalinio deficito dydžio, tad jis liko toks pat – 2,8 proc. BVP. Visgi, analitikų teigimu, tokio lygio pakaktų atitinkamam Mastrichto konvergencijos kriterijui įvykdyti. SEB analitikų nuomone, 2015 metais šis rodiklis sumažės iki 1,5 proc. BVP.
Atsižvelgdami į naujausias kainų tendencijas, SEB analitikai sumažino praėjusiame „Lietuvos makroekonomikos apžvalgos“ numeryje skelbtą prognozuojamą 2013 metų vidutinę metinę infliaciją nuo 2,5 proc. iki 2 proc., tuo tarpu 2014 metų paliko nepakeistą – 2,8 procento. 2015 metų vidutinės metinės SVKI (suderinto vartotojų kainų indekso) infliacijos prognozė – 3,5 procento.
Užsienio rinkos nedžiugina
"Jei 2009 m. pradžioje lažybų bendrovės statė, kad Lietuva bankrutuos, tai dabar statoma, kad mūsų šansa laimėtii neblogesni nei Vokietijos", - sakė G.Nausėda.
G.Nausėdos teigimu, vis atsiranda naujų apokalipsės pranašų. Nelabai pasitikiu tokiomis kraštutinėmis prognozėmis, bet vien jų atsiradimas parodo, kad situacija nėra labai stabili", - teigė ekonomistas.
Pasauliniu mastu geriausios JAV prognozės. Planuojama, kad naujų būstų statybos tempai per šiuos metus JAV padidės trečdaliu. Kinijos ir euro zonos prognozės yra prastesnės. Pagrindinė euro zonos ekonomika Vokietija taip pat traukiasi. Rusijai Tarpatutinis valiutos fondas prognozuoja niūrias perspektyvas. Kalbant sporto terminais, jei 2009 m. pradžioje lažybų bendrovės statė, kad Lietuva bankrutuos, tai dabar statoma, kad mūsų šansa laimėtii neblogesni nei Vokietijos", - sakė G.Nausėda.
Pasak jo, Lietuvos eksporto potencialas išnaudotas puikiai: "Ar jis gali būti gerinamas? Sunku pasakyti, kur yra tos lubos. Tačiau Rusijoje ir Vakaruose ekonominė situacija negerėja. Todėl ekonomikos augimą siejame su vidaus rinka. Iš jos naudos gaus ir importuotojai, ir vietiniai gamintojai. Stebina vis dar spartus eksporto augimas į Rusiją. Vokietija grįžo į trečiąją vietą po Latvijos. Eksportas į Rusiją yra gerai diversifikuotas. Į Vokieitją daugiausiai eksportuojame naftos produktus. Netikėtai auga eksportas į Estiją. Tai vyksta daugiausia žemės ūkio produkcijos dėka".
Politkai ekonomistų neklauso
"Politikai nemėgsta Lietuvoje įgyvendinti ekonomistų pasiūlymų",- nurodė ekonomistas.
G.Nausėda atkreipė dėmesį, kad Lietuvai Mastrichto kriterijų atitikimas vis dar lieka problema. Didžiausia kliūtis įsivsti eurą - biudžeto deficitas." Matome, kad pajamų surinkimas atsilieka. Surenkame ne tik mažiau, nei planuot, tačiau net mažiau, nei pernai. Gelbėja gyventojų pajamų mokestis, kurio surenkama daugiau", - paaiškino ekonomistas.
Jo teigimu, tai, kas buvo siūloma iki šiol nėra mokesčių reforma. Sutariama tik dėl NPD didėjimui. Tačiau to nereikėtų sureikšminti. Didėjant algoms NPD būtina indeksuoti: "Čia būčiau linkęs nepritarti Darbo partijos nuostatai, kad reikia kelti minimalią algą, o NPD gali palaukti. NPD yra gyventojų pajamų didinimas valstybės sąskaita, o minimalios algos didinimas yra valstybės paliepimas verslui. Jis lengviau apeinamas".
Banko atstovas priminė ir mokesčių reformai skirtos darbo grupės išvadas, kurios buvo palydėtos keiksmais. "Tai visai suprantama. Politikai nemėgsta Lietuvoje įgyvendinti ekonomistų pasiūlymų", - sakė G.Nausėda.
Prognozuojama, kad darbo užmokestis šiais metais augs greičiau ir viršyja iinfliaciją. Ekonomistas sakė galintis paaiškinti ne visus valdžios sprendimus: "Nesuprantu valdžios sprendimo didinti akcizus alkoholiui ir tabako gaminiams. Ne tik dėl kontrabandos, bet ir dėl infliacijos didinimo".
