SEB banko analitikai 0,6 proc. pagerino ūkio augimo prognozę – prognozuojama, kad Lietuvos BVP šiemet augs 3,8 proc.
Prognozės pagerintos nepaisant to, kad dėl Rusijos prekybos karo su Lietuva šalies verslininkai patiria nuostolių.
„2013 metų sausį-liepą į Rusiją iškeliavo 19,6 proc. viso Lietuvos eksporto. Mūsų eskportas į šią Rytų kaimynę yra kaip reta gerai diversifikuotas – pastaruoju metu išaugo žemės ūkio ir maisto produktų, mašinų ir įrenginių, tekstilės gaminių, baldų, chemijos produktų, plastikinių ir guminių įrenginių išvežimas“, – sakė G.Nausėda.
Probleminiai prekybos su Rusija sektoriai sudaro tik nedidelę Lietuvos eksporto dalį.
„Patirtis rodo, kad tokio pobūdžio trikdžiai kartojasi, tačiau trunka palyginti neilgai. Rimtesnių iššūkių mums kels Rusijos ekonomikos lėtėjimas, ne tik neigiamai atsiliepsiantis jos apetitui lietuviškoms prekėms, bet ir padidinsiantis platesnio masto protekcionistinių veiksmų tikimybę“, – sakė SEB ekspertas.
Pagal bendrą eksporto apimtį Rusija yra įsitvirtinusi pirmoje vietoje, tačiau, atėmus nelietuviškas prekes, šiemet buvo septintoje. Lietuviškos kilmės eksporto struktūra pagal regionus beveik nepakito. Maždaug dešimtadalis lietuviškos kilmės produkcijos keliauja į NVS šalis, o apie 75 proc. – į Europos Sąjungą.
Situacija nėra panaši į 1998 metų Rusijos krizę, kai Lietuva buvo priversta atsigręžti į Vakarų rinkas.
„Jeigu dabartinės problemos užsitęstų, tokia alternatyva yra jau ir dabar, juolab kad daugelis prekių galėtų būti nukreiptos iš Rytų į Vakarus. Nieko naujo po saule nėra – pelningos rinkos dažniausiai būna nenuspėjamos ir nuolat iškrečia skausmingų siurprizų, todėl niekas geriau už patį verslininką nenuspręs, kas jam svarbiau – didelė momentinė grąža ar verslo saugumas ir stabilumas“, – sakė ekonomistas.
Pasak jo, sulėtėjus Rusijos ekonomikai, Lietuva Rusijos politikos pasekmes pajaus kur kas skaudžiau. Rusijos BVP plėtra šių metų antrąjį ketvirtį sulėtėjo iki 1,2 proc. Vangiai vyksta pramonės ir investicijų veikla.
„Kita vertus, Lietuvos eksportuotojams svarbiausias Rusijos rinkos elementas – vartojimas – tebedidėja ir yra palaikomas vyriausybės skatinančiosiomis priemonėmis. Tuo tarpu Rusijos pramonės stagnacija Lietuvai grėsminga labiausiai dėl didelės protekcionistinių priemonių taikymo tikimybės. Politologų nuomone, administracinės priemonės gali būti pasitelktos ir kaip politinio spaudimo priemonė“, – rašoma SEB analitikų ketvirtinėje Lietuvos makroekonomikos apžvalgoje.
Banko analitikai prognozuoja, kad kitąmet Lietuvos ekonomika turėtų augti 3,5 proc., 2015 metais – 4 proc.
