Pasak tarybos analitiko Enno Roberto Kinnaso (Eno Roberto Kinaso), trumpo tyrimo tikslas buvo įvertinti, ar Estijoje galėjo pasireikšti vadinamoji godumo infliacija (angl. greedflation), kai įmonės kainas didina labiau negu to reikia, atsižvelgiant į jų sąnaudų padidėjimą, t. y. ar Estijos maisto produktų gamybos ar mažmeninės prekybos sektoriuje yra verslininkų, kurie nesąžiningai naudojasi susidariusia padėtimi.
„Remdamiesi atlikta analize, galime teigti, kad maisto kainų kilimas Estijoje yra panašus į tai, kas įvyko visame regione, ir mes nenustatėme pernelyg didelio pelno siekimo Estijos rinkoje“, – sakė E. R. Kinnasas.
Analizė parodė, kad maisto produktų kainoms Estijoje įtakos turėjo tarptautinė politika ir rinkos sutrikimai, pavyzdžiui, kuro ir energijos kainų augimas pasaulinėje rinkoje, karas Ukrainoje ir ginkluoti konfliktai Afrikoje, klimato kaita ir su ja susijusios ekstremalios oro sąlygos.
Be to, sparčiai kilo tarptautinės maisto kainos.
Nors maisto kainos Estijoje augo sparčiau nei vidutiniškai Europoje, kainų augimas Estijoje buvo labai panašus į kainų augimą Latvijos, Lietuvos ir Lenkijos regionuose.
Konkurencijos tarybos vertinimu, Estijos žemės ūkio produktų gamintojai, maisto pramonė ir mažmeninės prekybos parduotuvės spartaus maisto kainų kilimo laikotarpiu pernelyg nekėlė kainų ir neuždirbo nepagrįstai didelio pelno.
„Žinoma, tai apibendrinimas, o atsižvelgiant į trumpą analizės laikotarpį, į tyrimą galėjo būti įtrauktos ne visos sritys ir duomenys, todėl departamentas ir ateityje stebės pokyčius maisto produktų rinkoje“, – pridūrė E. R. Kinnasas.
