Po publikacijos pasirodymo, Finansų ministerijos atstovė patikino, kad ministerija informaciją žinojo, nors LRT.lt jos nepateikė.
Ekonomistas Žygimantas Mauricas sako, kad skaičiavimų, priimant įstatymus, pristinga ne pirmą kartą. „Darant tiek mokestinius, tiek kitus pokyčius, skaičiavimų dažnai trūksta. Šis atvejis yra pavyzdys, kai tikslios informacijos nėra, bet įstatymas priimamas“, – kalba Ž.Mauricas.
Finansų ministerija, paklausta, kiek žmonių susidurs su artimiausiomis mokestinėmis permainomis, lemiančios tai, kad daugiau nei 120 VDU per metus uždirbantys asmenys nuo viršijančios sumos mokės didesnį – 27 proc. GPM tarifą, – LRT.lt atsakė, kad „aktualią informaciją, kiek Lietuvoje žmonių, kurių pajamos didesnės nei 120 VDU per metus, suteikti galėtų SADM.“
Kitaip tariant, teikdama GPM įstatymo pokyčius, Finansų ministerija nesidomėjo, kiek žmonių Lietuvoje gauna tokias darbo pajamas, ir kokia suma dėl tokių pokyčių galėtų pasipildyti biudžetas.
Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovai LRT.lt teigia, kad, remiantis „Sodros“ duomenimis, prognozuojama, jog tokių asmenų, kuriems bus taikomos įmokų „lubos“, skaičius 2019-aisais bus apie 1226.
Pokyčiai paveiks vis daugiau žmonių
Banko „Luminor“ vyr. ekonomistas Ž.Mauricas pastebi, kad tokių skaičiavimų nebuvimas – dažnas reiškinys, priimant mokestinius ar kitokius pakeitimus.
„Darant pokyčius, tiek mokestinius, tiek kitus, skaičiavimų dažnai trūksta. Šis atvejis yra to pavyzdys, kai nėra tikslios informacijos, bet įstatymas priimamas.
Na, o kalbant apie tuos, kurie galėtų uždirbti 120 VDU ar daugiau, didžioji dalis tokių darbuotojų veikiausiai yra didžiųjų korporacijų vadovai“, – kalba ekonomistas.
LRT.lt pasidomėjo, kokiose įmonėse vidutinis atlyginimas yra toks, kad jų darbuotojų darbo pajamos gali siekti ar „pramušti“ „Sodros“ lubas.
Pavyzdžiui, Provident Polska S.A. filialas „Provident Finansai“ savo darbuotojams per mėnesį vidutiniškai sumoka 12 076 eurų, UAB „Huawei Technologies“ paskutinis vidutinis mėnesio atlyginimas siekia 18 287 eurų, UAB „Google Lithuania“ gegužę išmokėjo vidutiniškai 13 tūkst. eurų dydžio algas.
Tačiau galima pastebėti, kad kai kuriose įmonėse vidutinio darbo užmokesčio rodikliai stebimi šuoliais. Pasak „Sodros“ atstovų, didesnių ar mažesnių šuolių įmonių duomenyse apie vidutinį darbo užmokestį gali būti dėl įvairių priežasčių, pavyzdžiui, dėl išmokėtų išeitinių kompensacijų, atostoginių.
„Sodra“ šių duomenų atskirai neanalizuoja ir fiksuoja tik faktą – draudžiamųjų pajamų sumos kitimą (didėjimą ar mažėjimą), nuo kurios turi būti mokamos valstybinio socialinio draudimo įmokos.
Tačiau palaipsniui iki 2021-ųjų šie pakeitimai veiks dar didesnį skaičių žmonių, mat „Sodros“ lubos nusileis iki 60 VDU per metus arba 5 VDU per mėnesį (šiuo metu tai būtų 4476 eurai). Šių metų gegužės mėnesio duomenimis, daugiau kaip 5001 eurų šalyje uždirbo 4 850 apdraustųjų.
Negalėjo neįvesti papildomo tarifo
Banko „Swedbank“ vyr. ekonomistas Nerijus Mačiulis sako, kad pagrindinis argumentas, kodėl atsirado papildomas GPM, yra susijęs su „Sodros“ lubomis.
„Būtų labai sunku visuomenei „parduoti“ „Sodros“ įmokų lubas, neįvedant papildomo didesnio GMP tarifo, nes tuomet tai būtų įvardijama kaip mokesčių mažinimas didžiausias pajamas gaunantiems dirbantiesiems. Tačiau „Sodros“ lubos yra logiškos, jos taikomos visose Vakarų valstybėse. Jų esmė yra susijusi su tuo, kad kadangi socialinio draudimo išmokoms yra taikomos lubos, turi būti lubos ir įmokoms.
Taip yra beveik visose valstybėse, ir šią neteisybę dirbančiųjų atžvilgiu reikėjo ištaisyti. Ji buvo ištaisyta, tačiau tuo pačiu, kad nebūtų kritikos, jog mokestinė našta daugiau uždirbantiems mažėja labiau nei kitiems, buvo įvestas didesnis GPM tarifas“, – aiškina N.Mačiulis.
Pasak jo, papildomas tarifas neturėtų kurti paskatų ieškoti legaliais ar nelegaliais būdais jį apeiti, tačiau tokių paskatų galėtų atsirasti, jei prieš naujus rinkimus atsirastų pagunda didinti mokesčio progresyvumą.
„Iš esmės tai yra ne mokestinės naštos didėjimas, o jos transformacija, kuomet nereikia mokėti didesnių socialinio draudimo įmokų, tačiau reikia mokėti didesnį GPM. Palyginti su dabartine sistema, kažkokio esminio pokyčio nėra. Tol, kol tai yra 27 proc. – 7 proc. punktais daugiau nei bazinis GPM, didesnių paskatų mokesčių vengimui nebus. Tačiau jei atsirastų pagundos dar labiau kelti tą kartelę ir didinti mokesčio progresyvumą, galėtų būti ir neigiamų pasekmių“, – sako ekonomistas.
Kas atsvers biudžeto netektis dėl didinamo NPD
Mokesčių reformos skeptikai jos iniciatoriams kėlė klausimą, kokiais būdais bus kompensuojamas biudžeto pajamų netekimas dėl didinamo ir platesniam dirbančiųjų ratui taikomo neapmokestinamojo pajamų dydžio (NPD). Finansų viceministrė Daiva Brasiūnaitė aiškina, kad sumažėjusias pajamas turėtų kompensuoti mažėsiantis šešėlis, didėsiantys akcizai.
„Kalbant apie reformos poveikį, reikėtų vertinti ne atskirus jos elementus ( mažinančius pajamas kaip pavyzdžiui NPD taikymas), o kompleksiškai vertinti visas priimtas priemones (numatomas papildomas pajamas iš šešėlinės ekonomikos mažinimo, akcizų tabakui didinimo ar išlaidų sumažėjimą dėl to, kad nebebus pervedimų iš SODROS į pensijų fondus).
Įvertinus visų priimtų priemonių poveikį biudžetams, reformos poveikis valdžios sektoriaus balansui yra neutralus“, – sako D.Brasiūnaitė.
Nors pajamos iš, pavyzdžiui, numatomo šešėlinės ekonomikos mažėjimo nėra taip aiškiai apibrėžiamos, kaip pajamos, kurių bus netenkama dėl didesnio ir plačiau taikomo NPD, LRT.lt kalbinti ekonomistai sako, kad numatytais šaltiniais kliautis galima.
„Pastaruosius trejus metus biudžeto pajamos planą viršydavo. Šioje situacijoje valstybė nusprendė tuos perteklinius finansus ne išleisti, o grąžinti dirbantiesiems mažesnių mokesčių pavidalu. Buvo kalbama, kad teisingesnė, geresnė alternatyva buvo padidinti mokytojų, gydytojų atlyginimus, tačiau buvo pasirinktas kelias spręsti įsisenėjusią problemą, į kurią pirštais badė ne viena tarptautinė institucija, – neproporcingai didelę mokestinę naštą samdomiems darbuotojams.
Kontrargumentas tiems, kurie sakė, kad reikia didinti viešojo sektoriaus paslaugų finansavimą ar atlyginimus viešojo sektoriaus darbuotojams yra tai, kad NPD didinimas ir platesnis taikymas palies beveik visus viešojo sektoriaus darbuotojus, jų pajamos dėl to padidės. Nematau rizikos, kad susiformuos biudžeto deficitas, tiesiog biudžeto pajamos augs lėčiau“, – kalba N.Mačiulis.
Savo ruožtu Ž.Mauricas pažymi, kad ne viską gali pavykti apskaičiuoti aritmetiškai, tačiau jei mokesčių sumažinimas padės pritraukti naujų investicijų, biudžeto netektis pavyks greitai kompensuoti.
„Tikrai turime iššūkį dėl nemažo darbo jėgos apmokestinimo, mažo darbo užmokesčio, o tai skatina emigraciją. Įvertinti mokesčių naštos mažinimo poveikį emigracijos sustabdymui, užimtumo augimui nėra taip lengva. Galbūt ne tiek šešėlio mažinimas, kiek ekonomikos augimas, išsiskaidrinimas turi potencialo kompensuoti tas netektis.
Turėjome pavyzdį 2009-aisiais, kada buvo padidintas pridėtinės vertės mokestis, tačiau surinkta mažiau mokesčių. Tai rodo, kad antriniai, tretiniai efektai kartais yra labai stiprūs, tad nereikia vien tik aritmetiškai skaičiuoti, reikia vertinti platesnį kontekstą. Tarkime, jei sumažinus kažkokį mokestį yra pritraukiama keletas investicijų, jo sumažinimas visiškai kompensuojamas. Ir tai nėra paprasta paskaičiuoti, tenka eiti šiek tiek va banque“, – sako Ž.Mauricas.
