Parlamentarai lubas pažemino
Pagal šiuo metu galiojančią tvarką, 15 proc. GPM lengvata yra taikoma visoms įmokoms į III pakopos pensijų fondus ir kaupiamąjį gyvybės draudimą be apribojimų. Vis dėlto, jeigu ketvirtadienį įstatymo pataisoms bus pritarta, lengvata būtų taikoma tik 1000 Eur per metus neviršijančioms įmokoms.
Be to, pakeitimai būtų taikomi ir jau anksčiau pasirašytoms pensijų kaupimo ar gyvybės draudimo sutartims. Tai reikštų, kad maksimali susigrąžintina suma už kaupimą privačiai neviršytų 150 Eur.
Tiesa, Vyriausybė iš pradžių siūlė, kad GPM lengvatos lubos siektų 2000 Eur, tačiau po Seimo Finansų ir biudžeto komiteto pataisymų lubų riba smuktelėjo iki 1000 Eur.
Estai atgaus 8 kartus daugiau
Tokios naujovės piktina Lietuvos gyvybės draudimo įmonių asociacijos prezidentą Artūrą Bakšinską, kuris komentare žiniasklaidai minėjo visiškai kitaip šiuo klausimu besielgiančios Estijos pavyzdį.
Ten įmokų gyvybės draudimui lubos per metus siekia 6000 Eur, o nuo šios sumos galima susigrąžinti 20 proc. sumokėto GPM. Kitaip tariant, 1200 Eur per metus, arba aštuonis kartus daugiau, nei galėtų atgauti lietuviai.
Gyvybės draudimo įmonių atstovą liūdina ne tik dėl to sprendimo esą būsiančios kuklesnės nei pas estus pensijos.
„Net ir įvedus 2000 Eur lubas – triskart mažesnes nei estų – vidutines pajamas gaunančiam lietuviui būtų išsaugotos daugmaž tokios pat paskatos taupyti savo ir savo vaikų ateičiai kaip ir dabar, o štai turtingųjų galimybės pasinaudoti GPM susigrąžinimu (dėl ko iš esmės ir prireikė lubų) būtų apribotos, todėl Vyriausybės siūlymas taip pat atrodė logiškas“, – tvirtina A.Bakšinskas.
Gyvybės draudimo įmonių atstovą liūdina ne tik dėl to sprendimo esą būsiančios kuklesnės nei pas estus pensijos. VMI duomenimis, po šiuo metu siūlomomis lubomis netilps apie pusė šimto tūkstančių esamų gyvybės draudimo klientų.
Valstybės finansai daugiau remti neleidžia
Savo ruožtu žemesnes nei Vyriausybės siūlytas įmokų lubas nustačiusio Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas S.Jakeliūnas naujovę gynė. Anot jo, pasiūlymas, kad GPM lengvata nebūtų taikoma didesnes nei 1000 Eur įmokas sumokėjusiems asmenims paremtas tuo, kad praėjusiais metais 85 proc. gyvybės draudimo ir 92 proc. III pensijų pakopos įmokų nesiekė 1000 Eur.
Be to, anot S.Jakeliūno, komitetas skaičiavo, kad taupymui ir kaupimui senatvei paprastai lietuviai skiria nuo 8 iki 10 proc. pajamų, o Vyriausybė savo pasiūlymą argumentavo tuo, kad taupymui gali būti atidedama 20 proc. pajamų.
Paklaustas, ar žemesnės įmokų, nuo kurių skaičiuojama GPM lengvata, lubos nedaro meškos paslaugos atbaidant žmones nuo papildomo kaupimo senatvei ir ar nederėtų imti pavyzdžio iš Estijos, S.Jakeliūnas siūlė nepamiršti, kad šiaurinių kaimynų situacija kitokia.
„Turime įvertinti savo valstybės finansinę būklę. Estija, kaip žinome, turi beveik visada subalansuotą arba perteklinį biudžetą, skolos beveik neturi. Kitaip sakant, jos finansinė padėtis visiškai kita“, – skirtumus vardijo S.Jakeliūnas.
Anot S.Jakeliūno, komitetas skaičiavo, kad taupymui ir kaupimui senatvei paprastai lietuviai skiria nuo 8 iki 10 proc. pajamų.
„Skatinti žmones daugiau kaupti galima, ir jie turi tą galimybę, bet jie susigrąžina iki 15 proc. sumokėtų įmokų ir dar nėra apmokestinami dėl investicinės grąžos, skirtingai nei kiti investiciniai produktai. Pastaruosiuose, jeigu yra investicinis prieaugis, yra tam tikras neapmokestinamas dydis, bet visa kita apmokestinama 15 proc. Taip, kad tų išlygų ir galimybių kaupti yra tikrai pakankamai“, – GPM lengvatos sugriežtinimą gynė ekonomistas. Jis pridūrė, kad turtingųjų ir didesnes pajamas gaunančių asmenų remti valstybė neturinti nei moralinės teisės, nei finansinių galimybių.
Ž.Mauricas: tai lubos iš lubų
Banko „Nordea“ ekonomistas Žygimantas Mauricas pačią įmokų, kurioms būtų taikoma GPM lengvata, lubų idėją vadino gera. Vis dėlto jam užkliuvo svarstoma 1000 Eur suma.
„Galbūt idėja nėra bloga, bet tas lubų nustatymas iš lubų man nepatinka. Kodėl tūkstantis? Kad gražus skaičius?“ – retoriškai klausė Ž.Mauricas.
Jis pažymėjo, kad skaidrumo ir aiškumo įvestų bendras įvairių išmokų ir įmokų lubų įvedimas ir suvienodinimas, ypač socialinio draudimo sferoje.
Banko ekonomisto teigimu, Seime nestinga siūlomų gerų idėjų, tačiau dažnai problemas sukelia jų įgyvendinimas.
„Čia kaip su progresiniais mokesčiais – idėja gera, bet kaip tai supranta Lietuvos politikai ir ką jie ten primakliavos?“ – sakė Ž.Mauricas, palyginęs geras parlamentarų idėjas su plaktuku vaiko rankose.
„Plaktukas gal nėra blogai. Bet jei duosi jį vaikui, jis sudaužys visą kambarį, viską reiks remontuoti“, – palyginimą davė „Nordea“ ekonomistas.
