Atėnų radikali naujoji vyriausybė surado pakankamai lėšų, kad grąžintų Tarptautiniam valiutos fondui (TVF) 750 mln. eurų ir išvengtų nemokumo, kuris gali priversti Graikiją pasitraukti iš euro zonos.
Tačiau euro zonos finansų ministrai per susitikimą Briuselyje toliau laikėsi griežtos linijos, sakydami, kad Graikija negali tikėtis galutinės 7,2 mlrd. eurų išmokos pagal 240 mlrd. eurų vertės finansinės pagalbos paketą, suteiktą Europos Sąjungos ir TVF, jeigu nebus vykdomos svarbios reformos.
„Sveikiname iki šiol pasiektą pažangą. ... Tuo pat metu pripažinome, kad reikia daugiau laiko ir pastangų rasti sutarimui dėl likusių atvirų klausimų“, – sakoma Eurogrupės pranešime, paskelbtame po derybų Briuselyje.
Graikijos finansų ministras Janis Varufakis, vadovaujantis prieš griežtas taupymo priemones nusistačiusios premjero Aleksio Cipro vyriausybės deryboms su tarptautiniais skolintojais, pripažino, kad Atėnus artimiausiu laiku gali ištikti krizė.
„Likvidumo klausimas yra absoliučiai neatidėliotinas. Tai savaime suprantame – nevyniokime žodžių į vatą“, – sakė buvęs ekonomikos profesorius plikai skusta galva, nesutariantis su kitų euro zonos šalių finansų ministrais.
„Vertinant pagal laiko perspektyvą, kalbame apie tolesnes porą savaičių“, – nurodė J.Varufakis.
Graikijos ateinančiomis savaitėmis laukia įtempta skolų gražinimo darbotvarkė. Birželį Atėnai turės grąžinti dar 1,5 mlrd. eurų TVF, o liepą ir rugpjūtį – dar 3 mlrd. eurų Europos centriniam bankui.
Birželį Atėnai turės grąžinti dar 1,5 mlrd. eurų TVF, o liepą ir rugpjūtį – dar 3 mlrd. eurų Europos centriniam bankui.
Atėnai spaudė lėšas ir centrinės vyriausybės ir vietos administracijų, kad sukrapštytų pakankamai lėšų skoloms grąžinti, bet merai pradeda priešintis.
Vokietijos vadovaujami europiečiai tebesitiki, kad Atėnai imsis įgyvendinti griežtą reformų režimą, įskaitant pensijų mažinimą, bet A.Cipro kairioji vyriausybė, vadovaujanti nuo sausio, iki šiol atsisakinėjo vykdyti įsipareigojimus pagal finansinio gelbėjimo programos sąlygas.
Eurogrupės vadovas Jeroenas Dijsselbloemas tvirtino, jog turi būtų pasirašyta išsami sutartis, kad Graikija gautų likusias lėšas pagal pagalbos programą, bet užsiminė apie galimybę padalyti reformų programą į etapus ir pertvarkyti išmokų mokėjimo tvarkaraštį.
Vis dėlto euro zonai reikia „išsamesnių pasiūlymų“ iš Graikijos pusės, pažymėjo olandas, pridūręs, kad „Atėnų užkulisiuose reikia atlikti dar daug darbo“.
