„Prieš kelias minutes man pranešė, jog Graikija pirmą kartą [istorijoje] pasiskolino už neigiamas palūkanas“, – pareiškė parlamentui ministras pirmininkas Kiriakas Micotakis, kurį cituoja valstybinė naujienų agentūra ANA.
Graikijos skolos valdymo agentūra trečiadienį pardavė trijų mėnesių trukmės iždo vekselių, kurių pajamingumas sudarė minus 0,02 procento. Rugpjūtį, kai įvyko tokios pat trukmės vertybinių popierių aukcionas, jų pajamingumas siekė 0,095 procento.
Obligacijas, kurių pajamingumas yra neigiamas – o tai reiškia, kad investuotojai iš esmės moka vyriausybėms už joms skolinamus pinigus, – platina vis daugiau šalių. Tai visų pirma lemia mažos centrinių bankų palūkanų normos ir lūkesčiai, kad, lėtėjant pasaulio ekonomikos augimui, pinigų politika bus toliau švelninama.
Graikija, kurios dešimties metų trukmės vyriausybės obligacijų pajamingumas šį dešimtmetį antrinėje rinkoje vienu metu buvo viršijęs 40 proc., antradienį sugebėjo parduoti tokios trukmės vertybinių popierių už 1,5 mlrd. eurų, nors jų pajamingumas sudarė tik 1,5 procento.
Šalies ekonomika jau atsitiesia, o vyriausybė griežtai valdo savo finansus, tad Atėnų skolinimosi kainos sumažėjo, nors jos ir toliau gerokai viršija atitinkamus kitų euro zonos šalių rodiklius.
Ir Vokietija, ir Prancūzija dešimčiai metų skolinasi už neigiamas palūkanas, o Italijos dešimties metų trukmės obligacijų pajamingumas sudaro apytikriai 0,87 procento.
