Po praleisto mokėjimo Graikija tapo pirmąja išsivysčiusia šalimi, neįvykdžiusia su skola susijusių savo įsipareigojimų pasauliniam skolintojui. Jos nemokumas taip pat dramatiškai išryškino visišką daugiau kaip penkis mėnesius trukusių pastangų reformuoti pašlijusią Graikijos ekonomiką ir užtikrinti jos pasilikimą euro zonoje bergždumą.
Tolesnės pastangos atkurti Graikijos finansus ir jos galimybės įvykdyti kreditorių reikalaujamas reformas lieka miglotos, o nauji Atėnų pasiūlymai antradienį buvo kategoriškai atmesti, šaliai rengiantis sekmadienį vyksiančiame referendume balsuoti dėl ES finansinės paramos sąlygų.
Nepažįstami vandenys
Graikija, kurios plūdrumą penkerius metus palaikė tarptautinės finansinio gelbėjimo programos, dabar ėmė dreifuoti nepažįstamuose vandenyse.
TVF sustabdė skolinimo Atėnams programą, o Europos Komisijos ir Europos centrinio banko (ECB) finansinės pagalbos paketo galiojimas taip pat baigėsi antradienį.
Tai reiškia, kad skolintojai, kurių pagalba Graikija kliovėsi nuo 2010 metų, kad suderintų savo pajamas ir išlaidas, užsuko pinigų kranelį, todėl didėja tikimybė, kad liepą Atėnai taip pat pasiskelbs neįstengiančiais atlikti pribrendusių mokėjimų ES ir tikriausiai chaotiškai pasitrauks iš euro zonos.
Kai ES ir Graikijos pareigūnai praeitą savaitgalį nesugebėjo susitarti dėl finansinės pagalbos programos pratęsimo, Atėnai smarkiai trenkė durimis ir paskelbė referendumą, prašydami graikų pareikšti, ar jie sutinka su Bendrijos siūlomomis sąlygomis, įskaitant tolesnį pensijų apkarpymą ir kitas sunkias reformas.
Reitingų agentūros skelbė vis blogesnius vertinimus dėl šios šalies gebėjimo grąžinti skolas, kurių našta šiuo metu beveik siekia 180 proc. bendrojo vidaus produkto.
Graikijos premjerui Aleksiui Ciprui paskelbus referendumą ir paraginus graikus pareikšti nepritarimą tai sutarčiai, kuri esą pažemins jų šalį, ECB įšaldė Graikijos bankų likvidumą palaikančią kredito liniją, o Atėnai įvedė kapitalo kontrolės priemones ir savaitei uždarė bankus, kad apsisaugoti nuo didelio masto pinigų nuotėkio iš šalies.
Reitingų agentūros skelbė vis blogesnius vertinimus dėl šios šalies gebėjimo grąžinti skolas, kurių našta šiuo metu beveik siekia 180 proc. bendrojo vidaus produkto.
Jos taip pat prognozuoja, kad ekonomika, kurią mėginta gaivinti dviem finansinės pagalbos paketais, kurių bendra vertė – 240 mlrd. eurų, šiemet tikriausiai dar labiau susitrauks. Nedarbas nuo 2009 metų padidėjo daugiau negu dvigubai – iki 25,6 proc., o pensijos ir socialinės išmokos per 2010–2014 metų laikotarpį buvo nurėžtos apytikriai perpus.
Desperatiškas lošimas
Graikija nusprendė sulošti paskutinę partiją, antradienį pasiūliusi Europos Sąjungai naują dvejų metų trukmės susitarimą dėl finansinio palaikymo. Atėnai prašo beveik 30 mlrd. eurų kredito linijos iš Europos stabilumo mechanizmo (ESM) fondų, „siekiant visiškai padengti finansavimo poreikius ir tuo pačiu metu vykdomą skolų restruktūrizavimą“.
Praktinės aplinkybės tokios, kad senoji programa baigiasi šiąnakt vidurnaktį, o praktiškai ir teisiškai mes mažai ką galime padaryti, – Eurogrupės vadovas Jeroenas Dijsselbloemas sakė naujienų televizijai CNN.
Tačiau po konferencinio pokalbio telefonu ES politikai patvirtino nenorintys priimti to pasiūlymo.
„Praktinės aplinkybės tokios, kad senoji programa baigiasi šiąnakt vidurnaktį, o praktiškai ir teisiškai mes mažai ką galime padaryti“, – Eurogrupės vadovas Jeroenas Dijsselbloemas sakė naujienų televizijai CNN.
Vokietijos kanclerė Angela Merkel laikėsi griežtos Berlyno pozicijos, pareiškusi, kad nediskutuos dėl jokio naujo Graikijos pasiūlymo iki sekmadienį vyksiančio referendumo.
„Iki referendumo Vokietija negali derėtis dėl naujo prašymo“ suteikti pagalbą, A.Merkel žodžius citavo vienas jos konservatyvios Krikščionių demokratų sąjungos deputatas.
Kaip nurodoma nepatvirtintuose pranešimuose, Graikija pasisiūlė įšaldyti referendumą, kad būtų galima atnaujinti derybas, bet tas žingsnis pasirodė esantis pavėluotas.
Ministrai planuoja trečiadienio rytą toliau tartis dėl naujo prašymo suteikti pagalbą Atėnams. Vis dėlto padėtis bus smarkiai pasikeitusi, kai dalis Graikijos finansavimo kelių jau yra užblokuoti.
TVF: Graikija neįvykdė su skola susijusių savo įsipareigojimų
Graikija antradienį neįvykdė su skola susijusių savo įsipareigojimų Tarptautiniam valiutos fondui, kai praleido 1,5 mlrd. eurų (1,7 mlrd. dolerių) mokėjimą, pranešė pasaulinis skolintojas.
„Aš patvirtinu kad 1,2 mlrd. vertės SST skolos grąžinimas, kurį Graikija turėjo atlikti TVF šiandien, nebuvo gautas“, – sakė Fondo atstovas spaudai Gerry Rice'as, paminėdamas sumą išreikštą specialiosiomis skolinimosi teisėmis.
Mes informavome savo vykdomąją valdybą, kad Graikija dabar yra skolinga ir gali gauti TVF finansavimą, kai sumokės savo skolas, – nurodė Gerry Rice'as.
„Mes informavome savo vykdomąją valdybą, kad Graikija dabar yra skolinga ir gali gauti TVF finansavimą, kai sumokės savo skolas“, – nurodė jis.
Po visą dieną trukusių nesėkmingų pastangų atgaivinti savo finansinės paramos finansavimo susitarimą su Europos Sąjunga, Graikija galiausiai kreipėsi Į TVF su paskutinės minutės prašymu pratęsti mokėjimo, kuris turėjo būti atliktas iki 22 val. Grinvičo laiku antradienį (1 val. Lietuvos laiku trečiadienį), terminą.
G.Rice'as patvirtino informaciją apie pateiktą prašymą, bet valdyba sprendimo dėl jo nepriėmė.
Prašymas dėl pratęsimo „bus perduotas TVF vykdomajai valdybai tinkamu metu“, – pažymėjo jis.
