Graikija: Verčiame naują istorijos puslapį

Graikijos vyriausybė ketvirtadienį pareiškė, kad susitarus dėl trečios gelbėjimo programos pabaigos sąlygų šalis „verčia naują istorijos puslapį“.
Graikija streikuoja prieš finansinės pagalbos sąlygose numatytas reformas
Graikija streikuoja prieš finansinės pagalbos sąlygose numatytas reformas / AFP/„Scanpix“ nuotr.

„Graikija verčia naują istorijos puslapį, mūsų skola dabar yra gyvybinga. Aš manau, kad Graikijos žmonės gali šypsotis, jie vėl gali laisvai kvėpuoti“, – teigė vyriausybės atstovas spaudai Dimitris Tzanakopoulos (Dimitris Canakopulas).

„Tai yra istorinis sprendimas“, – ERT televizijos eteryje sakė jis.

Ankstyvą penktadienio rytą euro zonos finansų ministrai susitarė dėl skolų nurašymo bei piniginės išmokos Atėnams. Po užsitęsusių derybų Europos Sąjungos (ES) ekonomikos reikalų komisaras Pierre'as Moscovici džiugiai pareiškė, kad „Graikijos krizė baigėsi“.

Be dalies skolų nurašymo euro zonos finansų ministrai taip pat sutiko dešimtmečiu pratęsti didžiosios dalies Graikijos skolos obligacijų terminą. Taip pat, siekiant palengvinti Graikijos pasitraukimą iš gelbėjimo programos, sutarta dėl 15 mlrd. eurų išmokos Atėnams. Derybų dalyviai teigia, kad šis susitarimas leis Graikijai turėti 24 mlrd. eurų finansinį buferį.

Dėl trečiosios, 86 mlrd. eurų vertės gelbėjimo programos Graikija po itin sunkių derybų susitarė 2015 metais. Šalis iš viso nuo 2010-ųjų iš kreditorių gavo 273,7 mlrd. eurų. Paskutinioji programa baigiasi rugpjūčio 20 dieną.

Mainais už paskolas Graikijai buvo paskirtas plataus masto, dažnai skausmingų reformų paketas, kuris šalies ekonomiką vos per kelis metus sutraukė beveik 25 procentais.

Nepaisant pasitraukimo iš gelbėjimo programos, Graikijos progresą toliau stebės kreditoriai. Atėnų pasitraukimo iš gelbėjimo programos sąlygos bus griežtesnės, nei Portugalijos, Airijos ar Kipro atveju.

Pagal Vokietijos reikalavimus, skolų nurašymas Graikijai priklausys nuo tolesnio sutartų reformų vykdymo.

Tačiau stebėtojai baiminasi dėl po skolų nurašymo liksiančių fiskalinių įsipareigojimų, kurie esą pareikalaus rimtos biudžetinės disciplinos.

„Tai yra labai griežta programa. Bus labai nelengva iki 2022 metų pasiekti 3,5 proc. biudžeto perteklių, o iki 2060 m. fiksuoti vidutiniškai 2,2 proc. perteklių“, – mano „Beta Securities“ turto valdymo direktorius Kostas Boukas.

„Turime palaukti ir pamatyti, ar šie pažadai bus ištesėti, ypač turint omenyje, kad jie priklausys ir nuo tarptautinių faktorių“, – pridūrė jis.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Išmanesnis apšvietimas namuose su JUNG DALI-2
Reklama
„Assorti“ asortimento vadovė G.Azguridienė: ieškantiems, kuo nustebinti Kalėdoms, turime ir dovanų, ir idėjų
Reklama
Išskirtinės „Lidl“ ir „Maisto banko“ kalėdinės akcijos metu buvo paaukota produktų už daugiau nei 75 tūkst. eurų
Akiratyje – žiniasklaida: tradicinės žiniasklaidos ateitis