2014 m. antrojoje pusėje tuometis Graikijos premjeras, centro dešinysis Antonis Samaras, tikėdamas perrinkimo, pradėjo domėtis, kaip būtų įmanoma atsikratyti daugelio graikų nekenčiamų tarptautinių organizacijų, Atėnų skolintojų – ES, TVF ir Europos centrinio banko (ECB) priežiūros.
Tuo metu šalies ūkis augo ir Atėnams net pavyko tarptautinėse rinkose surinkti reikiamų lėšų. A.Samaras tikėjosi, kad viena iš euro zonos šalių finansinio Graikijos gelbėjimo programų baigsis vasarį. Su TVF skolintojais jis planavo atsisveikinti sudaręs naują 20 – 30 mlrd. vertės paskolos iš euro zonos sutartį, truksiančią metus.
Be to, po pastarųjų Graikijos vyriausybės veiksmų smarkiai nukentėjo jos įvaizdis investuotojų akyse.
Tačiau A.Samaras rinkimus pralaimėjo, o į jo vietą atėjo kairysis Aleksis Cipras, graikams pažadėjęs taupymo pabaigą ir susitarimų su skolintojais peržiūrėjimą.
To rezultatas – Graikija nesumokėjo savo skolos dalies TVF, šaliai dabar reikia nuo 80 iki 100 mlrd. eurų, o Atėnai tarptautinėse kapitalo rinkose tikriausiai negalės skolintis trejus metus.
Be to, po pastarųjų Graikijos vyriausybės veiksmų smarkiai nukentėjo jos įvaizdis investuotojų akyse.
Neseniai TVF kartu su Europos Komisija (EK) išplatino greito Graikijos finansų situacijos blogėjimo nuo 2014 m. pabaigos apžvalgą. Ypatingai situacija Graikijos ekonomikoje pablogėjo liepą, šaliai įvedus kapitalo kontrolę.
„Duomenys rodo, kad didžiulis nuosmukis įvyko grynai dėl politinių priežasčių–nesaugumo“, –teigė vienas ES pareigūnas.
BVP susitraukimas 2016 m. Graikijai kainuos dar papildomus 9,8 mlrd. eurų.
2014 m. lapkritį EK prognozavo, kad Graikijos ūkio augimas šiais metais sieks 2,9 proc., o 2016 m. – 3,7 proc.
Tačiau naujausios prognozės visiškai kitokios. Manoma, kad geriausiu atveju, 2015 m. Graikijos BVP gali susitraukti net iki 4 proc., t.y Atėnai praras apie 12,6 mlrd. eurų.
BVP susitraukimas 2016 m. Graikijai kainuos dar papildomus 9,8 mlrd. eurų.
Atėnų akcijų biržos vertė 2014 m. gruodį siekė 64 mlrd. eurų, o šių metų birželio 25 d. ji jau buvo praradusi ketvirtadalį savo vertės.
„Janis Varufakis buvo brangiausias finansų ministras istorijoje“, – teigė savo apmaudo dėl Graikijos vyriausybės veiksmų neslepiantis, prisistatyti nepanoręs ES pareigūnas.