Jo teigimu, šiuo metu skolos aptarnavimui tenka maždaug 5 proc. BVP.
„Būtų geriau, jeigu išmokos būtų susietos su augimo tempu: kuo spartesnis augimas, tuo daugiau mes mokame, o kuo augimas lėtesnis, tuo mes mokame mažiau“, – paaiškino ministras interviu vokiečių žurnalui „Der Spiegel“.
Ministras patikino, kad Atėnai sugebės iki vasario pabaigos sumokėti kreditoriams reikiamus 2,3 mlrd. eurų.
Kartu naujoji Graikijos valdžia pradeda derybas su Europos šalių lyderiais, kuriuos tikisi įtikinti pritarti paskolų programos sąlygų pakeitimui. Derybų su tarptautinių kreditorių trejetų, t. y. su Tarptautiniu valiutos fondu (TVF), Europos Centriniu Banku (ECB) ir Europos Komisija (EK), vyriausybė nusprendė atsisakyti.
Graikijos valstybės skola siekia 230 mlrd. eurų, o tai sudaro daugiau kaip 175 proc. BVP.
