Įstatymo projektas, kuriuo numatoma 4,9 mlrd. eurų apkarpyti išlaidas pensijoms ir sumažinti mokesčių lengvatas 2018–2021 metų laikotarpiu, buvo priimtas už jį balsavus 153 valdančiosios koalicijos įstatymų leidėjams.
Prieš įstatymo projektą pasisakė 128 deputatai. 17-a įstatymų leidėjų iš neonacių partijos „Auksinė aušra“ nebalsavo, nes jiems buvo uždrausta dalyvauti įstatymo projekto svarstyme po to, kai vienas iš partijos lyderių pirmadienį parlamente susistumdė su savo politiniu oponentu.
Prieš balsavimą policijai teko panaudoti ašarines dujas prieš protestuotojus, susirinkusius prie parlamento reikšti nepritarimo naujoms taupymo priemonėms, kai per demonstraciją prasiveržė smurtas, o gobtuvais veidus prisidengę jaunuoliai ėmė svaidyti Molotovo kokteilius.
Policija nurodė, kad protesto akcijoje dalyvavo daugiau nei 10 tūkst. žmonių.
Graikijos vyriausybės vadovas Aleksis Cipras nenoromis sutiko parengti įstatymo projektą dėl naujų biudžeto išlaidų apkarpymų ir mokestinių lengvatų mažinimo. Šie žingsniai bus įgyvendinti atitinkamai 2019-aisiais ir 2020 metais ir yra būtini, kad šalis gautų naują paskolų išmoką artėjant liepos mėnesiui, kai turės grąžinti skolas.
Mainais Graikija tuo pačiu laikotarpiu įgyvendins paramos skurstantiesiems priemones, tokias kaip subsidijų būsto nuomai ir vaistams skyrimas.
Atėnai viliasi, kad gegužės 22 dieną vyksiančiame euro zonos valstybių finansų ministrų susitikime bus sutarta skirti Graikijai naują 7 mlrd. eurų paskolų išmoką.
„Esame finišo tiesiojoje... labiausiai tikėtina, kad gegužės 22-ąją ar keliomis dienomis vėliau turėsime susitarimą“, – televizijai „Skai TV“ sakė Graikijos vyriausybės atstovas spaudai Dimitris Dzanakopulas.
Graikija nori, kad euro zona vėliau šį mėnesį duotų aiškų pažadą dėl priemonių, kuriomis būtų sušvelnintos milžiniškos Atėnų skolos grąžinimo sąlygos. 2016 metų pabaigoje Graikijos skolos sudarė 179 proc. šalies BVP.
TVF ir Vokietijos ginčas
Šiuo klausimu daug mėnesių nesutaria Berlynas ir TVF. Fondas nenori dalyvauti paskolų programoje, kol Graikijos skolų našta nesumažinta iki suvaldomo lygio.
A.Cipro raginimams sumažinti skolų naštą priešinasi Vokietija, kur rugsėjį vyks visuotiniai rinkimai, o rinkėjai itin nepalankiai žiūri į bet kokias papildomas nuolaidas Atėnams.
Pasak informuotų šaltinių, TVF ir euro zonos šalys jau artėja prie kompromiso, kuriuo bus pašalintos kliūtys sudaryti visuotinį susitarimą, pagal kurį Graikija 2018 metais galėtų sugrįžti į obligacijų rinkas.
„Šiuo metu Vokietija ir TVF yra labai sunkių tarpusavio derybų finišo tiesiojoje“, – sakė D.Dzanakopulas.
Atėnai taip pat tikisi, kad šaliai galiausiai bus leista dalyvauti Europos Centrinio Banko (ECB) aktyvų pirkimo programoje, kuri dar vadinama kiekybiniu skatinimu, nes tai padėtų šaliai sugrįžti į obligacijų rinkas.
„Svarbiausia yra užtikrinti tokį (skolos) koregavimą, kad ECB galėtų įtraukti šalį (šalies vertybinius popierius) į kiekybinio skatinimo programą“, – sakė D.Dzanakopulas.
Graikijos banko vadovas Janis Sturnaras šią savaitę sakė, kad ECB tikriausiai svarstys šį klausimą, jei euro zonos finansų ministrai priims kažkokį konkretų sprendimą dėl Graikijos skolos.
