Paketas, kuriam pritarė 251 įstatymų leidėjas iš 300 deputatų, suteikia mandatą Graikijos premjerui Aleksiui Ciprui tęsti derybas su šalies kreditoriais prieš sekmadienį vyksiantį Europos Sąjungos viršūnių susitikimą.
Papildyta 10.20 val. Teigiamas įvertinimas
Tuo metu Briuselyje vienas ES šaltinis, prašęs neviešinti jo vardo, sakė, kad „Graikijos programa buvo įvertinta teigiamai“.
Europos stabilumo mechanizmas (ESM), kuris buvo įkurtas kaip paskutinis kredito fondas į keblią padėtį patekusioms Bendrijos šalims, pasiruošęs svarstyti galimybę skirti Graikijai 58 mlrd. eurų. Dar 16 mlrd. eurų galėtų skirtis Tarptautinis valiutos fondas (TVF), kuris jau trečiąkart prisidėtų prie Atėnų finansinio gelbėjimo, sakė šaltinis.
Šiuos planus dabar svarstys šeštadienį susitiksiantys 19 euro zonos šalių ministrai, bet tikimybė, kad jie bus patvirtinti, tėra apie 50 proc., nes griežtosios linijos šalininkės, kaip Vokietija, priešinasi bet kokiam Atėnų skolų nurašymui.
Kalbėdamas prieš sekmadieninį ES viršūnių susitikimą, kuriame bus priimtas galutinis sprendimas, A.Cipras pripažino padaręs klaidų, bet tvirtino, kad nauji pasiūlymai yra geriausias įmanomas susitarimas Graikijai.
„Skolinimosi sutartyje esama daug pasiūlymų, kurie yra nutolę nuo mūsų pažadų – nuo to, kas iš pažiūros būtų naudinga ekonomikos atsigavimui“, – pažymėjo premjeras.
Vis dėlto naujasis planas yra truputį geresnis negu praėjusį mėnesį skolintojų pateikti pasiūlymai, kurie nežadėjo nors kiek sumažinti Graikiją dusinantį 320 mlrd. eurų skolų kalną.
Sekmadienį ES viršūnių susitikimas vyks praėjus savaitei nuo istorinio referendumo, kuriame graikai ryžtingai atmetė kreditorių reikalavimus tęsti griežto taupymo politiką, kad gautų daugiau lėšų iš ES ir TVF pagal ankstesnę finansinio gelbėjimo programą.
Graikijos naujasis finansų ministras Euklidas Cakalotas, paskirtas šią savaitę, sakė, kad vyriausybė taip pat nori parlamento pritarimo, „kad sustiprintų šalies derybines pozicijas, kad pasiektų geresnes sutarties sąlygas“.
Vis dėlto graikų apžvalgininkai šeštadienį sakė, kad balsavimo rezultatai – daug susilaikiusiųjų – gali priversti keisti kai kuriuos ministrus arba netgi iš esmės kabinetą pertvarkyti.
Vis dėlto graikų apžvalgininkai šeštadienį sakė, kad balsavimo rezultatai – daug susilaikiusiųjų – gali priversti keisti kai kuriuos ministrus arba netgi iš esmės kabinetą pertvarkyti.
Nors graikų rinkėjai praėjusį sekmadienį ištarė tvirtą „Ne“ griežtam taupymui pagal finansinės pagalbos programą, kurios galiojimas baigėsi birželio 30 dieną, dabar jie susirūpinę dėl vyriausybės įvestų kapitalo kontrolės priemonių, – bankų uždarymo, draudimo išsiimti iš bankomatų daugiau negu 60 eurų per dieną.
Kaip praneša policija, prieš balsavimą parlamente apie 8 000 žmonių išėjo į Atėnų gatves, protestuodami prieš diržų veržimą, nors dauguma jų nori, kad šalis liktų euro zonoje.
„Vyriausybė turi susitarti su savo partneriais Europoje, kad ir kas nutiktų. Mes nebalsavome „Ne“, kad paliktume euro zoną“, – Atėnuose sakė pensininkas Nikas Eftekidis.
Tačiau kitas pensininkas, vardu Giorgas, sakė, kad „vyriausybės pasiūlytos priemonės labai griežtos – aš to nesitikėjau“.
„Ne už tai balsavo graikai“, – pridūrė jis.
