Paklaustas laikraščio, ar nesugebėjimas rasti sprendinio ir dėl to gresiantis Graikijos nemokumas taip pat būtų Europos nesėkmė, A.Cipras pareiškė: „Manau, tai akivaizdu. Tai būtų euro zonos pabaigos pradžia.“
Perspėjimais šią savaitę svaidosi ir Graikijos finansų ministras Janis Varufakis. Jis pirmadienį perspėjo, kad Europos Sąjungai gresia istorinė nesėkmė, jeigu nebus susitarta.
JAV vadovas Barackas Obama Vokietijoje vykstančiame G7 susitikimė pareiškė, kad Graikijai atėjo laikas priimti sunkius sprendimus, jeigu nori išvengri bankroto ir pasitraukimo iš euro zonos.
Graikija tikisi susitarti su tarptautiniais skolintojais, kad jai būtų pervesta paskutinė maždaug 7,2 mlrd. eurų išmoka pagal anksčiau Atėnams skirtą finansinės pagalbos programą. Tuomet šaliai pakaktų lėšų atlikti 1,6 mlrd. eurų mokėjimą Tarptautiniam valiutos fondui (TVF), kuris turi būti pervestas ne vėliau negu birželio 30 dieną.
Jeigu Atėnai paskelbtų nemokumą, tai tikriausiai sukeltų virtinę įvykių, kurie vestų į potencialiai chaotišką Graikijos pasitraukimą iš euro zonos.
Jeigu Atėnai paskelbtų nemokumą, tai tikriausiai sukeltų virtinę įvykių, kurie vestų į potencialiai chaotišką Graikijos pasitraukimą iš euro zonos.
Graikijos pasitraukimas iš euro zonos (vadinamasis „Grexit“), atrodo nebekeliantis didelės baimės Europos politikos formuotojams, nes kitų euro zonos šalių padėtis dabar daug geresnė, o Europos centrinis bankas (ECB) vykdo milžiniško masto vyriausybių obligacijų supirkimo programą.
Tačiau kai kurie ekonomistai išlieka susirūpinę, kad vienos šalies pasitraukimas gali tapti neigiamu precedentu euro zonoje, galinčiu paskatinti kitas šio bloko nares priimti panašų sprendimą, jeigu joms iškiltų didelių sunkumų.
Būtent tokius nuogąstavimus kėlė A.Cipras, duodamas išskirtinį interviu „Corriere della Sera“.
„Jeigu Europos lyderiai negali išspręsti Graikijos, kuri sudaro 2 proc. jų ekonomikos, problemos, kokia būtų rinkų reakcija dėl šalių, patiriančių daug didesnių problemų – tokių kaip Ispanija arba Italija, kurių valstybės skolos yra daugiau negu 2 trln. eurų“, – sakė jis.
Graikija pateikė naują reformų planą
Graikija pateikė žadėtą reformų planą savo skolintojams – Europos Sąjungai ir Tarptautiniam valiutos fondui (TVF) – likus parai iki premjero Aleksio Cipro (Alexis Tsipras) susitikimo su Prancūzijos ir Vokietijos lyderiais, su kuriais tarsis dėl galimybių užbaigti Atėnų skolų krizę, antradienį nurodė Europos šaltiniai.
Skolintojai „dabar nagrinėja atsakomuosius pasiūlymus“, pateiktus praėjus dviem dienoms po to, kai Europos Komisijos pirmininkas Jeanas-Claude'as Junckeris pasiskundė, kad A.Cipras netesėjo praeitą savaitę duoto pažado išsiųsti Briuseliui tuos planus, vienas šaltinis sakė naujienų agentūrai AFP.
Skolintojai „dabar nagrinėja atsakomuosius pasiūlymus“, pateiktus praėjus dviem dienoms po to, kai Europos Komisijos pirmininkas Jeanas-Claude'as Junckeris pasiskundė, kad A.Cipras netesėjo praeitą savaitę duoto pažado išsiųsti Briuseliui tuos planus, vienas šaltinis sakė naujienų agentūrai AFP.
Kitas šaltinis nurodė, kad vienas iš svarbiausių atsakomųjų pasiūlymų, kuris pirmiausiai buvo iškeltas Graikijos finansų ministro Janio Varufakio – jog Atėnų skola griežtos linijos politiką vykdančiam Europos centriniam bankui (ECB) turėtų būti restruktūrizuota, perkeliant ją į euro zonos antikrizinį fondą – Europos stabilumo mechanizmą (ESM) – kurio taisykles daugelis laiko švelnesnėmis.
Anksčiau parengto Graikijos finansinio gelbėjimo paketo galiojimas baigsis šį mėnesį. Jeigu Atėnams nepavyktų iki to laiko susitarti dėl galutinės išmokos, Graikija liktų be jokios apsaugos nuo gresiančio bankroto, o A.Cipras anksčiau antradienį perspėjo, kad toks scenarijus žymėtų „euro zonos pabaigos pradžią“.
