Praėjusių metų vasarą nedaug trūko, kad Vokietija būtų išmetusi Graikiją iš euro zonos, o šiandien Berlynas vos pajėgia susidoroti su milijonais pabėgėlių ir imigrantų, kurių dauguma į ES pateko per Graikiją.
Šiuo metu pabėgėliai atvyksta į Graikiją, o iš jos vyksta į pabėgėlių stovyklas kitose ES šalyse.
Dabar pats metas pasinaudoti susiklosčiusia padėtimi ir abi šias problemas išspręsti.
Sprendimo schema galėtų būti labai paprasta: Graikija su ES pagalba sutinka uždaryti savo šiaurinę sieną ir taip sustabdo migrantų srautus į Europą, o mainais Vokietija sutinka Atėnams nurašyti didžiulę skolą ir suteikti neatidėliotiną finansinę paramą susidorojimui su dabartine krize.
Šiuo metu pabėgėliai atvyksta į Graikiją, o iš jos vyksta į pabėgėlių stovyklas kitose ES šalyse tikintis, kad pasibaigus karui savo gimtosiose šalyse, jie į jas sugrįš.
Įvairių šaltinių teigimu, ES pareigūnai jau svarsto Graikijos „atskyrimo“ idėją, uždarant pastarosios sieną su Makedonija, kuri yra pagrindinis pabėgėlių migracijos kelias į šiaurę. Toks planas, tikėtina, Berlyne sulauks palaikymo ir gali būti pradėtas įgyvendinti ne už kalnų.
Praėjusią savaitę Nyderlandų premjeras Markas Rutte pareiškė, kad ES būtina pabėgėlių krizę pradėti kontroliuoti per ateinančias šešias – aštuonias savaites.
„Mes daugiau negalime susidoroti su tokiu migrantų kiekiu“, – pridūrė M.Rutte.
Nors praktiškai pradėjus įgyvendinti planą „skolos nurašymas mainais į pabėgėlius“ tarp Graikijos ir Vokietijos iškils daugybė įvairių praktinių, teisinių ir moralinio pobūdžio problemų, pati idėja verta dėmesio.
