Europos Sąjungos, Europos centrinio banko (ECB) ir Tarptautinio valiutos fondo (TVF) suteiktas iki 86 mlrd. eurų vertės finansinės pagalbos planas Graikijoje paveiks ir kasdienį gyvenimą – pradedant vizitais pas gydytojus ir baigiant duonos pardavimu.
Tačiau analitikai sako, jog griežta šios programos priežiūra, turinti užtikrinti, kad Atėnai laikysis susitarimo, gali duoti priešingų rezultatų, kurstydama visuomenės nusiteikimą prieš kreditorius. Toks pasipiktinimas šių metų sausį jau atvedė į valdžią radikalią kairiąją premjero Aleksio Cipro vyriausybę.
Analitikai sako, kad patiems skolintojams kyla savų politinių problemų, ypač Vokietijoje, kur daugelis rinkėjų nelinkę pritarti tolesniam pinigų kišimui į Graikiją, kurios gelbėjimą jie laiko žlugusiu reikalu.
„Dabartinė sutartis negarantuoja, kad Graikija išliks euro zonoje, – naujienų agentūrai AFP sakė Vokietijos Marshallo fondo analitikė Daniela Schwarzer. – Tai svarbus žingsnis, patvirtinantis visų šalių politinius įsipareigojimus šiuo laiko momentu. Tačiau gali iškilti politinių, ekonominių ir finansinių kliūčių.“
Kai buvo rengiamos ankstesnės Graikijos finansinio gelbėjimo programos 2010 ir 2012 metais, skolintojai reikalavo vykdyti skausmingą mokesčių didinimą, mažinti biudžeto išlaidas ir vykdyti kitokias ekonomikos reformas mainais į iš viso 240 mlrd. eurų paskolą.
Tos priemonės nesuveikė.
Programoms stringant Graikiją nugrimzdo į šešerius metus trukusią gilią recesiją, bet kreditoriai kaltino Atėnų vyriausybes nesilaikant savo įsipareigojimų.
Atėnai savo ruožtu kaltino skolintojus, kad jie nori per daug ir per greitai. Graikija skundėsi, kad griežto taupymo politika atnešė daugiau žalos negu naudos, nes visuomenėje smarkiai padidėjo nepasitenkinimas dėl primygtinos užsienio jėgų kontrolės.
Naujausios programos sąlygos numato dar didesnio masto kišimąsi: Atėnams buvo pateiktas ilgas sąrašas, ką reikia ir ko negalima daryti, kreditoriams siekiant užkirsti bet kokią galimybę išsisukti nuo įpareigojimų vykdymo.
Tas paketas numato ne vien ekonomikos valdymo priemones, bet ir dideles reformas sveikatos apsaugos ir socialinių išmokų srityse, taip pat viešojo valdymo modernizaciją ir depolitizaciją.
Naujos taisyklės paveiks netgi iš pažiūros nereikšmingas kasdienio gyvenimo detales: pavyzdžiui, kreditoriai nori, kad kepyklos duonos kainą nustatytų ne už kepalą, o pagal svorį. Taip pat bus reikalaujama pratęsti pasterizuoto pieno galiojimo laiką prekybos centruose.
Be to, vyriausybė turės pertvarkyti švietimo sistemą pagal „geriausią ES praktiką“. Tokie standartai taip pat nustatyti daugeliui kitų Atėnų naujųjų įsipareigojimų, įskaitant pastangas išvalyti bankus, pradėti naują privatizacijos bangą ir atverti profesijas, kurios iki šiol buvo uždaros.
Daugelis tų įsipareigojimų turės būti įtvirtinti įstatymuose prieš bet kokį faktinį pagalbos lėšų pervedimą. Skolintojai reguliariai vykdys reformų kontrolę, o pirmasis patikrinimas numatomas spalį.
Analitikai sako, kad tokia griežta priežiūra kelia klausimų, ar pagalbos programa iš tikrųjų yra įgyvendinamas. Labai abejotinai ar šis planas Graikijoje bus laikomas demokratišku.
„Demokratinio legitimumo problema neturėtų būti nuvertinta – nei Graikijos, nei skolintojų“, – pabrėžė D.Schwarzer.
„Tai galioja Graikijai, lėšas gaunančiai šaliai, kuriai taikomos vis griežtesnės kontrolės priemonės ir kur kritikai jau seniai atkreipė dėmesį į suverenumo mažėjimą, – aiškino ji. – Skolintojams kyla panašių problemų dėl legitimumo, nes tampa vis sunkiau paaiškinti mokesčių mokėtojams, kodėl jie turėtų teikti likvidumo pagalbą šaliai, kuri buvo pripažinta nemokia.“
Liuksemburge įsikūrusio analitinio centro CVCE Europos studijų instituto tyrimų koordinatorius Fredericas Allemand'as sakė, kad bet kuriai vyriausybei sunku užsitikrinti palaikymą nepopuliarioms priemonėms, ypač jeigu jos primetamos iš šalies.
„Bet kuriai šaliai, juolab finansinio gelbėjimo programos atveju, visuomet labai sunku priimti sąlygas, kurios buvo išdėstytos kitų, – F.Allemand'as sakė AFP. – Tarp Graikijos žmonių tvyro netikrumas dėl ateities, dėl būtinybės ir dėl tų priemonių nepriimtinumo, žinant, kad pirmalaikiai rinkimai yra labai tikėtini.“
Kita medalio pusė – kad Graikija galbūt neturi kito pasirinkimo.
„Graikai iš tikrųjų nelabai turėjo iš ko rinktis“, – sakė Londone veikiančio Ekonomikos ir verslo tyrimų centro vyriausioji ekonomikos patarėja Vicky Pryce.
„Finansinio gelbėjimo paketo sąlygos gana rūsčios, bet tai išlaikys Graikiją euro zonoje – bent jau ilgiau negu ji būtų išsilaikiusi priešingu atveju, – aiškino ji. – Tai neišvengiamas blogis.“
