Tokį sprendimą vyriausybės vadovas priėmė po to, kai jo partija „Syriza“ patyrė pralaimėjimą Europos Parlamento ir vietos rinkimuose.
A.Tsipras pareiškė, jog sulauks antrojo vietos rinkimų rato, kuris įvyks birželio 2-ąją, ir po to prezidento prašys nustatyti parlamento rinkimų datą.
Parlamento rinkimai Graikijoje greičiausiai įvyks birželį arba liepą, mano tyrimų bendrovės „Capital Economics“ vyriausiasis Europos rinkų ekonomistas Andrew Kenninghamas.
„Apklausų rezultatai leidžia spėti, jog laimės [pagrindinė opozicinė partija] „Naujoji demokratija“, kuri laikoma palankesne verslui ir labiau proeuropietiška negu „Syriza“, – pareiškė ekspertas, kurį cituoja britų verslo dienraštis „The Financial Times“.
Investuotojai tikisi, jog naujoji vyriausybė galės padidinti išlaidas ekonomikos augimo skatinimui. A.Tsipras nesugebėjo ištesėti šio pažado, nes jo žingsniai šia kryptimi sukėlė Graikijos kreditorių Europoje nepasitenkinimą.
Dešimties metų trukmės Graikijos vyriausybės obligacijų pajamingumas pirmadienį smuko 34 baziniais punktais iki 3,02 proc. ir pasiekė žemiausią lygį nuo 1998 metų, kuomet agentūra „Bloomberg“ pradėjo stebėti šiuos duomenis. Pajamingumo smukimas buvo didžiausias nuo 2017 metų gruodžio.
Prieš aštuonerius metus Graikija tapo Europos skolų krizės epicentru ir šalies vyriausybės obligacijų pajamingumas tuomet buvo viršijęs 40 procentų.
Šalis išgyveno gilios recesijos laikotarpį ir tris kartus pasinaudojo pagalbos programomis, kurias parengė Europos Sąjungos (ES) šalys ir Tarptautinis valiutos fondas (TVF). Paskutinės programos terminas baigėsi 2018 metų rugpjūtį, o 2019 metais Graikija pirmą kartą per devynerius metus sugrįžo į pasaulio skolos rinką.
Kovo mėnesį šalis sėkmingai išplatino dešimties metų trukmės obligacijų, pritraukusi 2,5 mlrd. eurų. Obligacijų pajamingumas sudarė 3,9 proc., o jų paklausa siekė 11,8 mlrd. eurų.