Greičiausiai jokiam Estijos bankui nepavyko išvengti įtartinų pinigų srautų

Dauguma bankų, teikiančių mokėjimo paslaugas Estijoje, negali tvirtinti, kad jiems nekilo rūpesčių dėl įtartinų pinigų srautų, teigiama antradienį paskelbtoje Estijos finansinės žvalgybos padalinio ataskaitoje.
Eurai
Eurai / „Scanpix“/„SIPA“ nuotr.

„Atsižvelgiant į įtartinų pinigų srautų, susijusių su ne rezidentais, kurie buvo pervesti per Estiją, mastą, ir į „Danske Bank“, „Versobank“ ar kai kurių kitų regioninių bankų vaidmenį Estijos finansų sistemoje ir tarpuskaitoje su kitais bankais, akivaizdu, kad dauguma mokėjimo paslaugų teikiančių bankų negali teigti, kad per juos neperėjo įtartinų pinigų srautai“, – paskelbtoje ataskaitoje pareiškė Estijos finansinės žvalgybos padalinys.

„Visgi tokių ryšių su įtartinais sandoriais atsiradimas savaime nebūtinai reiškia, kad šie konkretūs bankai turėjo didelių ar sisteminių problemų, susijusių su pinigų plovimo prevencija“, – teigiama ataskaitoje.

Per pastaruosius kelerius metus žiniasklaida ne kartą pranešė apie Estijoje veikiančias kredito įstaigas, kurios gavo įtartinų mokėjimų, pavyzdžiui, pinigų iš įtartinų sąskaitų, susijusių su „Danske Bank“. „Danske“ banko byla iškėlė klausimų apie bankų atsakomybę ir vaidmenį leidžiant atlikti įtartinus sandorius.

Švedijos transliuotojas SVT vasarį paskelbė, kad pinigų srautai tarp „Swedbank“ ir itin plataus masto tarptautinio pinigų plovimo skandalo centre atsidūrusio „Danske Bank“ filialo Estijoje 2007-2015 metais galėjo viršyti 40 mlrd. Švedijos kronų (3,8 mlrd. eurų). Tai galėjo būti pinigų plovimas – pinigai keliavo tarp maždaug 50-ies realiai neveikusių įmonių sąskaitų.

Kovo pradžioje Suomijos valstybinis transliuotojas „Yle“ pranešė, kad per didžiausią Šiaurės šalių regiono banką „Nordea“, Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje kartu su Norvegijos grupe DNB valdantį banką „Luminor“, per 12 metų buvo pervesta apie 700 mln. eurų galbūt nešvarių pinigų, siejamų su verslininku, turinčių ryšių su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu.

Vasario mėnesį Estijos finansinės priežiūros tarnyba priėmė nutarimą, draudžiantį banko „Danske Bank“ filialui veikti Estijoje bankui pranešus, jog ištyrus finansines operacijas, per jo filialą Estijoje 2007–2015 metais nustatyta įspūdinga įtartinų pervedimų suma – 200 mlrd. eurų.

Tuometinis „Danske Bank“ generalinis direktorius Thomas F.Borgenas nusprendė atsistatydinti 2018 metų rugsėjo mėnesį dėl banko pinigų plovimo skandalo. Be to, daugelyje Europos Sąjungos šalių pradėtos atidžiau tikrinti finansų sektoriui taikomos taisyklės ir kontrolės mechanizmai.

Dėl pinigų plovimo skandalo „Danske Bank“ veikla tiriama Danijoje, Estijoje, Prancūzijoje, Vokietijoje, Jungtinėje Karalystėje ir Jungtinėse Valstijose.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Pasisemti ilgaamžiškumo – į SPA VILNIUS
Akiratyje – žiniasklaida: ką veiks žurnalistai, kai tekstus rašys „Chat GPT“?
Reklama
Išmanesnis apšvietimas namuose su JUNG DALI-2
Reklama
„Assorti“ asortimento vadovė G.Azguridienė: ieškantiems, kuo nustebinti Kalėdoms, turime ir dovanų, ir idėjų