Patikrinimo metu nustatyta, kad pagal beveik kas antrą sutartį greitųjų kreditų bendrovė vartojimo kreditus teikė remdamasi kredito gavėjų pateikta informacija apie gaunamas pajamas, tačiau nebuvo surinkusi dalies pajamas pagrindžiančių įrodymų.
Pavyzdžiui, asmuo, nurodęs, kad uždirba 4 000 eurų, gavo 1 000 eurų vartojimo kreditą, nors pagal bendrovės surinktus įrodymus jo pajamos buvo apie 200 eurų, ir tokio vartojimo kredito jis gauti negalėjo. Įrodymų apie kitas pajamas įmonė nesurinko.
Bendrovė netinkamai vertino vartojimo kredito gavėjų mokumą ir dėl to, kad daugiau nei trečdaliu atvejų šiam vertinimui naudojo mažesnes finansinių įsipareigojimų sumas, nei rodė surinkti duomenys iš duomenų bazių.
Vartojimo kredito gavėjams skolinta daugiau, nei buvo galima pagal jų finansinių įsipareigojimų ir pajamų santykį, kuris nustatytais atvejais siekė iki 632 proc.
Pavyzdžiui, asmuo, kuriam suteiktas 800 eurų vartojimo kreditas, savo paraiškoje nurodė, kad neturi finansinių įsipareigojimų. Bendrovė vartojimo kredito gavėjo mokumo vertinimui naudojo 52 eurų mėnesio įsipareigojimo sumą, nepaisydama to, kad pagal duomenų bazių duomenis jo finansiniai įsipareigojimai siekė apie 2 000 eurų per mėnesį.
Nustatyta, kad bendrovė beveik 3 iš 4 atvejų skolino nesilaikydama vadinamosios 40 proc. taisyklės, pagal kurią vartojimo kredito gavėjo įmokų dydis pagal visus turimus finansinius įsipareigojimus turi sudaryti ne daugiau kaip 40 proc. vartojimo kredito gavėjo tvarių pajamų. Vartojimo kredito gavėjams skolinta daugiau, nei buvo galima pagal jų finansinių įsipareigojimų ir pajamų santykį, kuris nustatytais atvejais siekė iki 632 proc.
Be to, beveik kas ketvirtu nagrinėtu atveju vartojimo kredito gavėjų pajamos nebuvo tvarios, t. y. jų darbo stažas buvo trumpesnis nei 4 mėnesiai, tačiau vartojimo kreditas jiems vis tiek buvo suteiktas.
Greitųjų kreditų bendrovė pažeidė teisės aktų reikalavimus ir dėl to, kad nerenka informacijos apie vartojimo kredito gavėjų sutuoktinių pajamas ir jų įsipareigojimus finansų įstaigoms.
Atskirai buvo išnagrinėti 4 atvejai, kai vartojimo kredito gavėjai vėlavo mokėti vartojimo kredito sutartyje nustatytas įmokas ir dėl to greitųjų kreditų bendrovė skaičiavo palūkanas už pradelstus įsipareigojimus. Nustatyta, kad visais atvejais bendrovė reikalavo už pradelstą laikotarpį sumokėti kompensacines palūkanas, kurios viršijo Vartojimo kredito įstatyme nustatytą ribą – 0,05 proc. pradelstos sumokėti sumos už kiekvieną pradelstą dieną.
Greitųjų kreditų bendrovė įpareigota nedelsiant nutraukti neteisėtus veiksmus, pažeidžiančius Vartojimo kredito įstatymą.
Išsamesnę informaciją, jeigu sprendimas nebus apskųstas teismui, remdamasis Vartojimo kredito įstatymu, Lietuvos bankas skelbs praėjus 30 dienų po sprendimo priėmimo.
Lietuvos bankas 2012 m. perėmė vartojimo kredito rinkos priežiūrą ir iki šiol išnagrinėjo 57 Vartojimo kredito įstatymo pažeidimų atvejus pagal gautus skundus arba savo iniciatyva ir iš jų net 51 atveju (89,5 proc.) skirtos poveikio priemonės. Vartojimo kredito davėjams skirtos 24 baudos, jų suma viršija 177 tūkst. eurų, o už sistemingus Vartojimo kredito įstatymo pažeidimus UAB „4finance“ išbraukta iš viešojo vartojimo kredito davėjų sąrašo.
Kai kurios įmonės sprendimus yra apskundusios teismui. Iki šiol pirmosios instancijos teismai visus vartojimo kredito davėjų skundus dėl Priežiūros tarnybos priimtų sprendimų yra atmetę, tačiau teisminiai procesai toliau vyksta aukštesnės instancijos teismuose.
