Praėjusį dešimtmetį ekstremalūs gamtos reiškiniai Europoje pridarė nuostolių už maždaug 13 milijardų eurų kasmet, ir per ketvirtį amžiaus tokie nuostoliai išaugo beveik dvigubai. Įvairūs moksliniai tyrimai pirštu beda į klimato kaitos problemą ir konstatuoja, kad net jeigu visai sustabdytume šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimą į atmosferą, pasaulinė temperatūra vis tiek kiltų bent iki šio amžiaus vidurio. Ir nors apie klimato kaitą dažnai kalbame kaip apie ateities reiškinį, deja, įvairūs duomenys rodo, kad šiltėjantis klimatas jau dabar veikia mūsų ekonomiką.
Kiek ekstremalūs gamtos reiškiniai kainuoja Lietuvai
Nuo klimato kaitos sukeliamų ekstremalių gamtos reiškinių Lietuva nėra apsaugota. „Swedbank“ ekonomistų atliktas tyrimas rodo, kad 1980–2017 m. laikotarpiu ekstremalūs gamtos reiškiniai mūsų šalyje pridarė nuostolių už daugiau nei vieną milijardą eurų. Taigi, kiekvienas iš mūsų per šį laikotarpį jau sumokėjome po kiek daugiau nei 300 eurų.
Gamtos stichijos ekonomiką veikia keliais skirtingais būdais. Pirmiausia, tai yra tiesioginė apčiuopiama žala pastatams ir infrastruktūrai. Antra, dėl pasikeitusių oro sąlygų yra paveikiami vartojimo įpročiai, pavyzdžiui, per karščius suvartojame daugiau vandens bei elektros energijos.
Kiekvienas iš mūsų per šį laikotarpį jau sumokėjome po kiek daugiau nei 300 eurų.
Tiesa, daug sudėtingiau yra įvertinti mažiau apčiuopiamą tiesioginę ir netiesioginę žalą, pavyzdžiui, kai dėl gamtos stichijų sumažėja gyventojų produktyvumas ar sutrinka jų sveikata.
Taip pat reiktų nepamiršti ir tų kaštų, kuriuos investuojame, norėdami apsisaugoti nuo sunkiai prognozuojamų gamtos reiškinių – pavyzdžiui, diegdami vėsinimo ir kondicionavimo sistemas, statydami patvaresnius pastatus ar elektros tinklus. Moksliniai tyrimai rodo, kad norėdami išmatuoti tikrąją ekstremalių gamtos reiškinių žalą ekonomikai, tiesioginius nuostolius turėtume papildomai dauginti dar nuo 2 iki 10 kartų.
Kokie sektoriai kenčia labiausiai
Įvairių gamtos stichijų įtaka skirtingiems sektoriams nėra vienoda ir priklauso nuo sektoriaus veiklos bei lokacijos. Europos Centrinio Banko vykdomas bankų testavimas klimato kaitos rizikų akivaizdoje rodo, kad maždaug trečdalis visų įmonių susiduria su išaugusia veiklos rizika dėl klimato kaitos padarinių.
Karščiai ir nusekusios upės taip pat gali prisidėti prie išaugusių elektros kainų ar net energijos trūkumo.
Ypatingas dėmesys yra skiriamas žemės ūkio sektoriui, kuris patiria tiesioginę ekstremalių gamtos reiškinių įtaką − dėl didelių ir ilgų sausrų bei liūčių žemės ūkio produkcija menksta, krenta jos kokybė. Dėl to gali nukentėti ne tik šalies ekonomika, bet ir vartotojai, kuriems tenka atremti išaugusias maisto kainas.
Klimato kaitos sukelti ekstremalūs gamtos reiškiniai gali turėti tiesioginės neigiamos žalos ir energetikos sektoriui, kadangi audrų metu dažnai pažeidžiami elektros tinklai ar kitaip sutrikdomas energijos tiekimas. Karščiai ir nusekusios upės taip pat gali prisidėti prie išaugusių elektros kainų ar net energijos trūkumo.
Iliustratyvi dramatiška situacija šiuo metu vyksta Kinijoje, kur dėl sausros ir karščio bangų hidroelektrinės negali veikti pilnu pajėgumu. Reaguodama į susidariusią situaciją Kinijos valdžia įvedė elektros energijos tiekimo apribojimus gamyklose, trumpinamos net prekybos centrų darbo valandos.
Panaši situacija, nors ir ne tokia dramatiška, yra ir Norvegijoje, kurioje hidroelektrinės pagamina 90 proc. visos sunaudojamos elektros šalyje. Dėl sausrų ir nusekusių upių elektros pagaminama mažiau, todėl šalis yra priversta riboti elektros eksportą.
Tuo metu Prancūzijoje, kuri yra didžiausia Europos branduolinės energijos gamintoja, kelios atominės elektrinės buvo priverstos veikti mažesniu pajėgumu, nes reaktoriams skirto aušinti upių vandens temperatūra tapo per aukšta. Dėl šios priežasties elektros gamyba šalyje sumenko, o ateities sandorių kainos dar labiau išaugo ir pasiekė rekordines aukštumas – net 1500 eurų už megavatvalandę.
Lietuva ir kitos Baltijos šalys, palyginus su pietų Europos ar kitomis pasaulio šalimis, jautė pakankamai minimalią neigiamą įtaką ekonomikai.
Transporto sektorius taip pat gali pajusti sausrų padarinius – pavyzdžiui, dėl sausros rekordiškai nusekęs Reino upės Vokietijoje vanduo trikdo prekių gabenimą laivais. Reiktų nepamiršti ir žemės ūkio bei statybų sektoriuose dirbančių darbuotojų, kurie didžiąją darbo laiko dalį praleidžia lauke. Didelių karščių metu darbuotojų produktyvumas krenta, o darbas lauke gali būti netgi pavojingas jų sveikatai.
Klimato kaita – didžiausias šio amžiaus iššūkis
Ekstremalūs gamtos reiškiniai, tikėtina, taps vis dažnesni, todėl prognozuojama, kad neigiama klimato kaitos įtaka ekonomikai ir toliau augs.
Kol kas Lietuva ir kitos Baltijos šalys, palyginus su pietų Europos ar kitomis pasaulio šalimis, jautė pakankamai minimalią neigiamą įtaką ekonomikai. Visgi „Swedbank“ ekonomistų skaičiavimu, klimato kaitos sukeltų ekstremalių gamtos reiškinių žala iki 2040 metų Lietuvoje beveik padvigubės ir pasieks maždaug 170 milijonų eurų per metus.
Taigi, susiduriant su išaugusia ekstremalių gamtos reiškinių rizika, turime išmokti ne tik prisitaikyti, bet ir investuoti į gyvenimo adaptavimą prie klimato kaitos. Visgi čia svarbu nepamiršti, kad su klimato kaita turime kovoti ir keisdami savo įpročius − dažniau rinkdamiesi žalesnes vartojimo bei judėjimo alternatyvas.
