Dėl įvestų įvairių sankcijų ir ribojimų 11-a pasaulyje pagal dydį Rusijos ekonomika jau dabar tampa izoliuota ir atskirta ne tik nuo globalios ekonomikos sistemos, bet ir oro erdvės. Iš paskos Rusijai seka ir Vakarų nepripažįstamas Baltarusijos lyderis, leidžiantis šalies teritorija naudotis rusų kariuomenei ir dėl to šalį vedantis į dar didesnę savo šalies tarptautinę izoliaciją.
Ypač greitai to pasekmes pasaulis pajus didesne infliacija, lėtesniu ekonomikų augimu bei didesniais svyravimais finansų rinkose. Visgi, Rusijos invazija į Ukrainą ir tarptautinės teisės pažeidimai nepalieka jokio kito kelio, kaip tik sumokėti tą ekonominę kainą.
Bet koks bendradarbiavimas su agresoriumi kelia dar didesnę ekonominę riziką ateičiai, ir kaip rodo pasaulio valstybių priimami sprendimai − ekonominiai šalių interesai šiuo metu nebėra pirmoje vietoje.
Įvykiai Ukrainoje prisidės prie kainų augimo
Visų pirmiausia, tikėtina, kad karinio išpuolio pasekmes pajusime didesnėmis žaliavų kainomis. Rusija yra ne tik dominuojanti dujų tiekėja Europos šalims, bet ir viena didžiausių naftos produktų gamintojų.
Naftos kainos šiemet pakilo jau penktadaliu ir pirmą kartą nuo 2014 metų, kai buvo okupuotas Krymas, viršijo 100 JAV dolerių už barelį ribą. Rusijai taip pat tenka maždaug 40 proc. visų importuojamų dujų kiekio Europos Sąjungoje, o Vokietijoje importo dalis iš Rusijos dar didesnė ir siekia maždaug apie 55 proc. viso šios šalies dujų importo.
Nors ir egzistuoja pavojus, kad dujų tiekimas nutrūks, neturėtume pamiršti, kad tai būtų ypatingai skaudus smūgis pačiai Rusijai, nes net 75 proc. viso šios šalies dujų eksporto tenka ES. Po paskelbimo apie ES sankcijas Rusija taip pat suskubo pareikšti, kad dujų tiekimas nenutrūks − bent jau kol kas.
Negana to, Rusija yra viena pagrindinių tokių metalų, kaip aliuminis, nikelis, tiekėja. Tuo tarpu Baltarusija yra svarbi kalio bei trąšų gamintoja, o Rusija bei Ukraina yra vienos pagrindinių grūdų augintojų ir eksportuotojų.
Pavyzdžiui, Ukraina Europai tiekia beveik trečdalį visų suvartojamų kviečių kiekio. Natūralu, kad sustojusi arba apribota šių žaliavų pasiūla atsilieps didesnėmis kainomis vartotojams.
Kylančios žaliavų ir energetinių išteklių kainos didina ir taip galvos skausmą keliantį infliacijos augimą daugelyje šalių. Tikėtina, kad kuo ilgiau prekių kainos išliks aukštos, tuo daugiau įmonių ieškos būdų, kaip didėjančias išlaidas perkelti vartotojams.
Visgi, panašu, kad infliacijos augimas netaps nepakeliama našta namų ūkiams Europoje, ir tai galima vertinti kaip pakankamai mažą kainą, kurią turėsime sumokėti už nesugebėjimą ekonomiškai ir energetiškai atsiriboti nuo autokratinio Rusijos režimo dar praėjusį dešimtmetį.
Daugelis ES valstybių turbūt ras finansinių išteklių ir galimybių apsaugoti nuo kainų šuolio bent jau labiausiai pažeidžiamas įmones ir gyventojus.
Svarbu paminėti ir tai, kad jeigu Lietuva nebūtų diversifikavusi eksporto rinkų ir nebūtų gerokai sumažinusi prekybos ryšių su Rusija po Krymo aneksijos, jaustume daug didesnį ekonominį sukrėtimą.
Griežčiausios sankcijos Europos Sąjungos istorijoje
Nuo pat pirmosios išpuolio dienos pristatoma vis daugiau priemonių, nukreiptų prieš įvairius Rusijos asmenis, įmones bei bankus, įšaldant jų turtą Europos Sąjungos teritorijoje ar apribojant prekybinius ir finansinius ryšius.
JAV, JK, Japonija, Kanada ir Australija paskelbė apie panašias sankcijas, o Vokietija sustabdė dujotiekio „Nord Stream 2“ patvirtinimą.
Įvestos sankcijos jau dabar yra vienos griežčiausių istorijoje, tačiau smurtui Ukrainoje tęsiantis, panašu, išvysime ir daugiau priemonių, skirtų apriboti ekonominį bendradarbiavimą su Rusija. Tiesa, verta nepamiršti ir privačių įmonių pasiryžimo nutraukti ekonominius ryšius, atsisakant ne tik esamų investicijų šioje šalyje, bet ir bendradarbiavimo su prekybininkais.
Visgi, nors dalies Rusijos bankų atjungimas nuo SWIFT sistemos dar labiau izoliuos šios šalies finansų sistemą, tačiau mirtino smūgio, greičiausiai, nesuduos.
Numanydamas šią grėsmę, Rusijos centrinis bankas galimam atjungimui nuo SWIFT tarptautinių tarpbankinių finansinių atsiskaitymų ruošėsi jau nuo 2014 metų ir sukūrė savo sistemą – SPFS. Ši sistema toli gražu nėra tokia pažengusi kaip SWIFT, bet kritiniu atveju galės būti naudojama tarp Rusijos bankų ir tarptautinių partnerių.
Lūžis Europos istorijoje?
Apribotas žaliavų tiekimas ir sankcijos finansų sektoriui neabejotinai prisidės prie ekonominio Rusijos izoliavimo, kurį pajusime ir mes.
Išaugusios kainos ir naujų partnerių paieškos, investicijos į energetinį nepriklausomumą − tai galima vertinti kaip nedidelę kainą, kurią turėsime sumokėti, palyginus su esamos situacijos padariniais Ukrainoje.
Ir nors pastarieji įvykiai neturėtų sukelti didelės ekonominės krizės pasaulyje, jie turės reikšmingos įtakos tolesniam pasaulio ekonomikos funkcionavimui. Ir svarbiausia − padės atsakyti į klausimą, ar tikrai turėtume palaikyti net ir menkiausius ekonominius ryšius su agresiją bei išpuolius prieš suverenias valstybes demonstruojančiomis šalimis.