Mūsų itin atvirą ekonomiką klimato kaita dažniausiai veikia visai ne tiesiogiai, o per tiekimo grandines ir pabrangusias žaliavų kainas.
Kiek papildomai šiandien kainavo Jūsų rytas?
Pabandykime paskaičiuoti, kiek papildomai dėl klimato kaitos šiandien išleidote pradėdami savo rytą. Jeigu skubėdami į darbą užsukote kavos, už ją tikriausiai sumokėjote maždaug 2,5–3 Eur. Visgi, iki pusės euro visos kainos gali sudaryti pakilusios kavos kainos. Kavos auginimui reikia labai specifinių temperatūros, vandens ir dirvožemio sąlygų. Dabar vis dažnesnės karščio bangos, smarkūs krituliai ir sausros kenkia derliui.
Pavyzdžiui, dėl ekstremalių sausrų Pietryčių Azijoje, ypač Vietname ir Indonezijoje, sumažėjo kavos pupelių derlius, o tai, žinoma, atsiliepė pasauliniam eksportui ir kainai. Brazilijoje, kurioje daugiausiai auginamos Arabica tipo kavos pupelės, pasižyminčios geresne kokybe, derlius taip pat krito. Nuo metų pradžios kavos kaina išaugo maždaug trečdaliu, o per metus pakilo beveik 50 proc. Jeigu išaugusių kainų nepajutote, gali būti, kad jūsų kavos kokybė suprastėjo.
Kadangi mėgstate juodą kavą, gal nusprendėte suvalgyti ir gabaliuką juodo šokolado? Vakarų Afrikoje, kur užauginama apie 70 proc. visų pasaulio kakavos pupelių, šis sezonas taip pat yra vienas prasčiausių istorijoje. Dėl klimato kaitos žemyną dažniau skalavo gausios liūtys bei alino užsitęsusios karščio bangos. Nuo metų pradžios kakavos pupelių kainos pakilo daugiau nei du kartus.
Jeigu suvalgę šokolado pasijutote blogai, kad praleidote pusryčius ir nusprendėte suvalgyti avižinės košės, kurią paskaninote alyvuogių aliejumi, tai jums klimato kaita galėjo atsieiti dar bent keliasdešimt centų. Dėl klimato kaitos paaštrėjusios sausros ir karščio bangos sumažino alyvuogių aliejaus gamybos apimtis Ispanijoje, taip pat kitose pagrindinėse alyvuogių augintojų šalyse, tokiose kaip Italija ar Graikija. Tai ne tik sukėlė pasaulinį alyvuogių aliejaus trūkumą, bet ir gerokai pakėlė jo kainas.
Žinoma, kiekvienas iš mūsų šiandien dieną pradėjome skirtingai, turime skirtingus įpročius ir įsipareigojimus. Bet šie pavyzdžiai parodo, kad nors ir atkreipiame dėmesį į klimato kaitą, retai susimąstome, kad dalį mūsų išlaidų klimato kaita jau veikia.
Pastebime tik tiesioginius nuostolius
Dažnai taip yra todėl, kad labiausiai pastebime tiesioginius klimato kaitos sukeltus nuostolius. Kai dėl audrų, liūčių, sausrų nukenčia mūsų turtas, yra sutrikdoma verslo veikla. Prieš mėnesį Lietuvoje praūžusi audra per kelias dienas sugebėjo pridaryti tiek materialinių nuostolių, kiek įprastai draudimo įmonės fiksuoja per visą mėnesį, be to, daugelyje Lietuvos vietų buvo sutrikdytas elektros tiekimas.
Europos aplinkos agentūros skaičiavimai rodo, kad per daugiau nei 40 metų ekstremalūs gamtos reiškiniai mūsų šaliai jau pridarė nuostolių už beveik 1,7 mlrd. eurų. Todėl vienam Lietuvos gyventojui tenkanti nuostolių suma už šį laikotarpį yra 511 eurų, ES žalos vidurkis buvo dukart didesnis – per 1100 eurų vienam gyventojui.
Tačiau šie skaičiavimai neturėtų mums kelti per daug optimizmo. Klimato kaitos ekonominio poveikio vertinimas ilgą laiką buvo per daug optimistiškas. Pagrindinė prielaida buvo ta, kad klimato kaita paveiks tik ekonominę veiklą, kuri yra tiesiogiai veikiama oro sąlygų – žemės ūkį ar miškininkystę. Ir tai yra tiesa – šie sektoriai susiduria su didžiausiais tiesioginiais nuostoliais.
Visgi, šiuo metu vertinti tik tiesioginius nuostolius atrodo visiškai neteisinga žvelgiant iš šiandienos perspektyvos. Tiekimo grandinės ir globalizacija sukuria kanalus, kuriais klimato kaitos sukelti pokyčiai gali plisti ne tik tarp sektorių, bet ir sienų – per prekybą, finansus, maistą ar ekosistemas. Pavyzdžiui, nusekusi Reino upė Vokietijoje, kuri sudaro daugiau nei 8 tūkst. kilometrų tinklą, trikdo žaliavų gabenimą laivais. Tuo metu dėl sausros apribotas elektros naudojimas gamyklose Kinijoje vėlino prekių pristatymą Europoje.
Taip pat skaičiuojama, kad karščio bangos Pietų Europoje keičia ir turistų srautus. Vis daugiau gyventojų į šias šalis renkasi keliauti kitais metų laikais arba savo atostogoms pasirenka šiauriau esančias šalis, pavyzdžiui, Norvegiją ar Švediją.
Europos Centrinio Banko (ECB) tyrimas rodo, kad jei mūsų klimatas ir toliau šils tokiais tempais kaip iki šiol, norėdami įvertinti tikruosius gamtos stichijų nuostolius ekonomikai 2050 m., tiesioginių nuostolių sumą turėsime dauginti iš 15. Taigi, netiesioginiai nuostoliai bus gerokai didesni už tiesioginius.
Prognozuoti – sudėtinga
Dažnai norime prieš akis matyti konkrečias prognozes, kaip klimato kaita gali paveikti mūsų ekonomikas ir, svarbiausia, mūsų pačių pinigines.
Visgi, modeliuoti klimato kaitos įtaką yra nepaprastai sudėtinga, nes tai nėra tiesinė lygtis, į kurią galime sudėti visus žinomus kintamuosius. Augantis anglies dvideginio emisijų kiekis ir to pasėkoje kylanti pasaulinė oro temperatūra atneša vis didesnių klimatinių pokyčių ir iš to kylančias žaliavų kainas, sutrikdomas prekių tiekimo grandines.
Šioje situacijoje mums lieka keli dalykai. Pirmiausia, tai imtis visų priemonių, kad žaliosios ekonomikos pokytis įvyktų greičiau. Visų antra, sušvelninti ekstremalių oro reiškinių padarinius aktyviai prisitaikant: diegiant techninius sprendimus ar naudojantis draudimo užtikrinama finansine apsauga. Ir galiausiai, bent šiek tiek sumažinti klimato kaitos įtaką mūsų piniginei pasinaudojant kuriamomis jos galimybėmis – į Lietuvą pritraukiant didesnius turistų srautus, tampant vyno šalimi ar arbūzų augintojais.
