2015 m. pavasarį Rusijos federalinė komunikacijų, informacinių technologijų ir spaudos priežiūros tarnyba („Roskomnadzor“) uždraudė šalies žiniasklaidai rašyti apie savižudybių priežastis ir būdus argumentuojant, kad tai – savižudybių propaganda, kuri žmonėms sudaro vaizdą, jog savanoriškas išėjimas iš gyvenimo gali būti išeitis.
Tačiau panašu, kad kai kuriems rusams savižudybė iš tiesų gali būti išeitis. Vien tik šių metų kovą ir vien tik Maskvoje panašiu metu nusižudė 11 sunkia vėžio stadija sirgusių žmonių, kurie nebegalėjo kęsti skausmų.
Vien tik šių metų kovą ir vien tik Maskvoje panašiu metu nusižudė 11 sunkia vėžio stadija sirgusių žmonių, kurie nebegalėjo kęsti skausmų.
Dar vienas žmogus, psichologijos profesorius, su gyvenimu suvedė sąskaitas gegužę, o 2014 m. vasarį didelį rezonansą ir visuomenės diskusijas apie sunkiai sergančius onkologinius ligonius sukėlė atvejis, kuomet vėžiu sirgęs Rusijos kariuomenės admirolas nusišovė negavęs vaistų nuo skausmo.
Savo atsisveikinimo laiške admirolas, kuris anaiptol nebuvo skurdžiai gyvenantis žmogus, dėl savo mirties apkaltino vyriausybę.
„Mano kasos vėžiu sirgusi motina gulėjo mirties patale savo bute 2000 m. gruodį – jos nepriėmė nei viena ligoninė, o gydytojai jai neatnešė nuskausminamųjų“, – rašo „Frankfurter Allgemeine“ straipsnio autorius Nikolajus Klimeniukas.
Rusijoje narkotikus vartoja apie 8 mln. žmonių, arba 6 proc. visų šalies gyventojų.
„Praėjus dviem agonijos pilniems mėnesiams iš žmogaus neliko nieko: pas ją nebebuvo kūno, nebebuvo proto, ji nebegalėjo kalbėti. Ji visą laiką dejavo iš skausmo. Kiekvieną savaitę man tekdavo važiuoti į polikliniką dėl vaistų recepto, kuriame turėjo būti gydytojų ir slaugių, ne visada buvusių ten vienu metu, parašai“, – pasakoja N.Klimeniukas.
„Be to, man buvo būtina atidavinėti panaudotas ampules, nes kitu atveju naujų neduodavo. Dėl to gauti vaistų atsargų bent vienai dienai į priekį buvo neįmanoma. Pagal išduotą receptą vaistus parduodavo tik vienoje vaistinėje, iki kurios reikėjo vykti 40 min. autobusu, o jeigu ten vaistų nebūdavo, reikėdavo gauti naują receptą. Kiekvienas kartas buvo tarsi dalyvavimas loterijoje, nes juk vaistinė telefonu nesuteikdavo informacijos, ar pas juos yra, ar nėra narkotikų. Ir vieną sykį mama numirė“, – prisiminimais dalijasi „Frankfurter Allgemeine“ žurnalistas.
Jis teigia, kad praėjus ketveriems metams po šios mirties, panašią kančią teko išgyventi ir jo tėčiui.
„Mano įbroliui pavyko jį pristatyti į vieną skurdžią ligoninę, kur jam davė nuskausminamuosius. Prieš tai tėtis gulėjo labai brangioje šiuolaikiškoje su prezidento administracija siejamoje ligoninėje, tačiau ten nebuvo morfijaus. XXI a. pradžioje mes tikėjome, kad su laiku viskas pagerės. Tačiau viskas išėjo ne taip“, – šeimos istoriją tęsia N.Klimeniukas.
Kokia tokios susiklosčiusios padėties Rusijoje priežastis? Atsakymas glūdi 2002 m. įkurtoje Federalinėje narkotikų kontrolės tarnyboje (FNKT).
Rusija yra didžiausia heroino vartotoja pasaulyje.
Pirmąja tarnybos auka tapo veterinarai. Veterinarų plačiai narkozei naudojamą ketaminą tarnyba įtraukė į narkotinių medžiagų sąrašą. Vis dėl to, iki 2003 m. į jo naudojimą buvo žiūrima pro pirštus. Tačiau tais metais FNKT iškėlė keletą šimtų baudžiamųjų bylų veterinarams už ketamino naudojimą operacijų metu.
Rusijoje plačiai nuskambėjo istorija, kuomet vienas gydytojas buvo nubaustas 8,5 metų kalėjimo bausme griežtojo režimo pataisos darbų kolonijoje po to, kai veterinaru apsimetusiam FNKT agentui pardavė ketaminą.
Taip pat Rusijos visuomenę šokiravo vienos vyresnio amžiaus gydytojos istorija. Ji išrašė receptą nuskausminamiesiems vienam vėžiu sergančiam asmeniui, kuris gyveno kitame miesto rajone. Prokuratūra pareikalavo 70 metų gydytojai skirti aštuonerių metų kalėjimo bausmę, tačiau po kilusios pasipiktinimo bangos visuomenėje ji buvo atšaukta.
Nepaisant dažnai absurdu užsibaigiančios kovos su narkotikais, nuo 2000 m. iki dabar Rusijoje narkotikus vartojančių žmonių skaičius padvigubėjo.
Nepaisant dažnai absurdu užsibaigiančios kovos su narkotikais, nuo 2000 m. iki dabar Rusijoje narkotikus vartojančių žmonių skaičius padvigubėjo.
Tačiau tokius skaičius skelbia oficialioji Rusijos statistika, kurią ekspertai dažnai kaltina realybės pagražinimu. Kitaip tariant, tikėtina, kad tikrieji narkotikų paplitimo mastai Rusijoje yra gerokai didesni.
Rusija yra didžiausia heroino vartotoja pasaulyje. Šioje šalyje sunaudojamas penktadalis viso pasaulio heroino. Net patys FNKT pareigūnai šių metų balandį pripažino, kad Rusijoje narkotikus vartoja apie 8 mln. žmonių, arba 6 proc. visų šalies gyventojų.
