JAV socialinės medijos kompanijoms atsiranda daugiau darbo, nes Vokietijoje priimtas prieštaringai vertinamas įstatymas, kuris reikalauja iš technologijų įmonių atskirti, kuris turinys yra „žodžio laisvė“, o kokius pasisakymus reikia filtruoti.
„Facebook“ ir „Twitter“ Vokietijos svetainėms pritaikė papildomus įrankius žymėti prieštaringam turiniui, taip pat praleido mėnesius samdydamos ir apmokydamos moderatorius.
Tačiau pirmomis dienomis kompanijų atlikti veiksmai – įrašų trynimas, paskyrų blokavimas – sukėlė kritikos laviną. Teigiama, kad įstatymas paveiks žodžio laisvę, mat kompanijos padarys viską, kad išvengtų baudų.
Jau po Antrojo pasaulinio karo Vokietija priėmė keletą griežčiausių pasaulyje įstatymų, kuriais kovojama su neapykanta – už Holokausto neigimą ar neapykantą mažumoms grėstų kalėjimas. Pastaraisiais metais šalies politikai vis dažniau reiškė susirūpinimą, kad internete trūksta atsakomybės.
Vokietijoje įstatymas, žinomas kaip „NetzDG“, internetinėms platformoms užtraukia baudas iki 50 milijonų eurų, jei kompanijos nepašalina „aiškiai nelegalių“ patyčių ar kitos „neapykantos kalbos“ ir įrašų per 24 valandas nuo gauto pranešimo. O 7 dienos skiriamos pašalinti ne taip aiškiai išreikštam „nelegaliam“ turiniui, rašo „The Guardian“.
„Facebook“ ir „Twitter“ vartotojai dabar turi papildomų būdų pažymėti įžeidžiantiems pranešimams, kurie neatitinka ne tik platformos standartų, bet ir naujojo įstatymo. Tai taikoma visiems socialiniams tinklams, tokiems kaip „Youtube“, „Instagram“ ar „SnapChat“.
„Facebook“ pranešė, kad pradėjo samdyti vokiškai kalbančius moderatorius dar prieš įsigaliojant įstatymui ir dabar kompanija samdo 1200 žmonių Berlyne ir Esene, kurie šalina netinkamą turinį. Tai sudaro šeštadalį visame pasaulyje turimų kompanijos moderatorių.
Naujųjų metų naktį Vokietijos kraštutinės dešinės politikės komentaras, kuriame išpažįstantieji islamą pavadinti „barbarais“ ir „grupiniais prievartautojais“, buvo ištrintas iš socialinių tinklų. Nors komentaras aiškiai neatitiko socialinių tinklų etikos standartų, veiksmas buvo panaudotas kaip įstatymo, „ribojančio žodžio laisvę“, kritika.
Pasigirdo šalies politikų ir žurnalistų raginimų tokį įstatymą panaikinti.
Teisingumo ministras Heiko Maasas yra vienas pagrindinių įstatymo šalininkų ir gina, kad „žudymo, grasinimų, įžeidinėjimų kurstymai, ar melas apie Aušvicą nėra žodžio laisvė, tačiau greičiau ataka prieš kitų nuomonės laisvę“.
