Tačiau šių metų įmonės dujų suvartojimo planas verčia iš kojų – bendrovėje gamyba vyksta net su vėjeliu, bet ji tikisi sunaudoti tik beveik 13 mln. kubinių metrų dujų, o tai yra maždaug pusė 2007 metų kiekio, rašo žurnalas „Versus“.
„Šių metų kovą turėtų būti baigtas montuoti švedų „Jarnforsen Energi System“ pagamintas biokuru kūrenamas garo katilas. Jis pagamins apie 55 proc. šilumos (garo pavidalu), reikalingos įmonės technologinėms reikmėms", – „Versus“ pasakoja „Grigiškių“ generalinis direktorius Gintautas Pangonis.
„Grigiškės“ į šį projektą investavo 19 mln. litų. Pusė šios sumos yra Europos Sąjungos struktūrinių fondų parama.
Tačiau elektros „Grigiškių“ grupės įmonės 2011 metais planuoja sunaudoti daugiau nei 2010 metais. Šioje srityje irgi yra įmanoma sumažinti sąnaudas. Naujos, efektyvesnės gamybos mašinoms reikia mažiau elektros. Todėl prieš kelerius metus „Grigiškės" įsigijo našesnę higieninio popieriaus mašiną, kuri toną popieriaus gamina su mažiau elektros energijos ir dujų. Ateityje taip žadama ir toliau investuoti į elektros suvartojimo mažinimą.
"Pateikiamos elektros ir dujų sąnaudos atspindi mūsų gamybos mastus per ekonominę krizę. Pirmiausia ji trinktelėjo pakuočių pramonei – per vieną du mėnesius niekam šios produkcijos jau nebereikėjo, kainos krito, teko stabdyti gamybą. Vėliau krizė prasidėjo medžio plaušo plokščių gamybos srityje, nes sustojo statyba ir baldų gamyba. Ir tik po metų „pakando“ kitą mūsų produktą – higieninį popierių“, – kalbėjo G.Pangonis.
Iš pradžių ėmė aktyviai tirpti verslui skirto popieriaus paklausa, o tai padarė didžiulį spaudimą buičiai skirto popieriaus kainai.
Pasak jo, iš pradžių ėmė aktyviai tirpti verslui skirto popieriaus paklausa, o tai padarė didžiulį spaudimą buičiai skirto popieriaus kainai.
„Grigiškės“ ir jos 2010 metų kovą įsigytos bendrovės „Klaipėdos kartonas“ dujų bei elektros suvartojimas pradėjo mažėti jau 2008 metais. Didžiausią kritimą įmonės fiksavo 2009 metais, pavyzdžiui, jeigu per 2007 metus „Grigiškės“ sunaudojo apie 25 mln. kubų dujų, tai 2009 metais joms teprireikė 18 mln. kubų, „Klaipėdos kartonas“ – atitinkamai 18 mln. ir 12 mln. kubų.
„Klaipėdos kartono“ produkcijoje dujų kaina sudaro 20 proc. sąnaudų, o kai kuriuose "Grigiškių" produktuose, pavyzdžiui, medienos plaušo plokštėje, dar daugiau – 30 proc.
Tokia pat tendencija vyrauja ir elektros energijos sunaudojime. Jos daugiausia „suryja“ galingi popieriaus gamybos mašinų varikliai. Didžiausias nuosmukis čia irgi buvo 2009 metais, kai „Grigiškės“ suvartojo per 40 tūkst. MWh elektros energijos (2007 metais – 53 tūkst. MWh), „Klaipėdos kartonas“ – 36 tūkst. MWh (50 tūkst. MWh).
Beveik kiekvienoje tarptautinėje parodoje galima pamatyti, kaip sparčiai plėtojami mūšy pramonės gamybos jrenginiai, todėl ateityje spręsti dėl pramonės atsigavimo pagal dujg ir elektros suvartojimo kiekį jau bus neobjektyvu", – neabejoja „Grigiškių“ generalinis direktorius G.Pangonis.