Per metus Lietuvoje užfiksuoti 928 tūkstančiai apmokėtų ligos atvejų ir kiekvienas jų truko vidutiniškai po 11,8 dienos, rodo naujausi „Sodros“ duomenys. Tai 10 proc. daugiau nei prieš metus, kai per metus buvo fiksuota 846 tūkst. susirgimų.
Palyginti, Lietuvoje yra 1,4 milijono apdraustųjų, tad dešimčiai darbuotojų teko 6,6 ligos atvejo, arba 78 apmokėtos ligos dienos.
Šiuo metu už vieną ligos dieną vidutiniškai išmokama 29,3 eurų išmoka, tad už vieną vidutinį ligos atvejį – apie 345 eurus.
Vien šiemet per sausį–vasarį fiksuoti 205,7 tūkstančiai susirgimų, už juos išmokėti 62 milijonai eurų ligos išmokų, atitinkamai 9 ir 19 proc. daugiau nei prieš metus.
„Žiemos mėnesiais, palyginti su vasaros, ligos išmokų gavėjų skaičius ir suma išauga dėl gripo ir peršalimo ligų sezono. Šiemet sausį ir vasarį priskaičiuotos didesnės išmokų sumos nei pernai dėl didesnio sergamumo“, – aiškina „Sodros“ Komunikacijos skyriaus vedėjas Saulius Jarmalis.
„Sodra“ paaiškina, kad išmokoms skirta suma auga sparčiau nei ligos atvejų skaičius dėl to, kad išmokų dydis priklauso nuo gyventojų pajamų ir sumokėtų socialinio draudimo įmokų.
„Augant vidutiniam darbo užmokesčiui šalyje atitinkamai ir išmokos gyventojams tampa didesnės“, – sako S.Jarmalis.
Įprastai didžiausia ligos išmokų suma per metus priskaičiuojama kovo mėnesį, tačiau šio mėnesio duomenys paaiškės tik balandį.
„Sodra“ sunkiai tvarkosi su ligos išmokų finansavimu. Pernai fiksuotas minusinis ligos socialinio draudimo biudžetas: išmokos 65 procentais viršijo įplaukas, dėl to iš kitų sričių teko dengti 118 mln. eurų deficitą.
15min anksčiau rašė, kad darbuotojai biuleteniais dangstosi nuo nemalonumų darbe, arba paprasčiausiai taip papildomai uždarbiauja – pasiėmus oficialų biuletenį, „prisidurti“ galima nelegaliai. Pernai „Sodra“ vertino, kad atliekant patikrinimus „stebuklingai“ pasveiksta 4 iš 5 biuletenio turėtojų.
R.Lazutka: sistema gali būti išnaudojama
Vilniaus universiteto profesorius Romas Lazutka vertina, kad nėra vienos institucijos, kuri būtų atsakinga už šių lėšų kontrolę: „Sodra“ tėra lėšų administratorius, o medikai nėra suinteresuoti rizikuoti ir neskirti biuletenio, nes net ir sveiką pripažinti ligotu yra saugiau, nei priešingai.
Anot jo, sektoriuje būtina analizė, ir, jei reikia, turėtų būti atliekamos socialinio draudimo korekcijos.
„Tarptautinėje literatūroje pastebėta – kai visuomenės turtėja, tai daugiau atsiranda neįgaliųjų ir sergančiųjų, kurie praleidžia darbo dienas dėl ligos, nors apskritai visuomenės sveikata gerėja. Apskritai tariant, turtingesnėje visuomenėje galima sau leisti sirgti, arba „sirgti“, kai yra iš ko – kai „Sodra“ apmoka. Žmogus, kai pasijaučia prastai, kreipiasi į gydytoją, ir jam išrašo“, – pastebi R.Lazutka.
Jis įsitikinęs, kad medikai neturi jokio intereso taupyti „Sodros“ lėšas – jų tikslai visai kiti.
„Gydytojams mažiau rizikinga žmogų atleisti nuo darbo, nei neduoti jam, tarkime, to atleidimo, fiksuoti, kad jis yra darbingas. Gydytojai nėra suinteresuoti. Jei žmogus prastai jaučiasi, kam varyti jį į darbą. Apmoka tai, aišku, visi. „Sodra“, matyt, būtų suinteresuota tų lėšų mažiau išleisti, nors dabar jų irgi nestinga. „Sodra“ tapusi administracine institucija ir socialinėje politikoje nedalyvauja“, – sako R.Lazutka.
Jo manymu, ligos išmokos balansuoja tarp dviejų ugnių: jei išmokos bus per mažos, žmonės eis į darbą sirgdami, užkrės kolegas ar patys galbūt susirgs lėtinėmis ligomis. O jei išmokos per dosnios, sistema gali piktnaudžiauti.
„Reikia atlikti duomenų analizę, nes bendri duomenys mažai ką pasako. Kažkada darėme tyrimą ir bandėme suskirstyti „Sodros“ duomenis, tuomet pasirodė, kad yra dalis žmonių, kurie serga dažnai, ilgiau, o daug tokių, kurie beveik visiškai nesinaudoja. Tokius duomenis reikia analizuoti ir skelbti. Tuomet ministerija turėtų analizuoti, siūlyti pataisas, ką daryti, nes iš tiesų gali būti pernelyg piktnaudžiaujama“, – vertina R.Lazutka.
Jis lygina, kad dalyje Vakarų Europos šalių darbuotojams apskritai nėra mokamos išmokos už pirmąsias tris ar vieną dieną, „po to moka darbdavys, ir tik po to įsijungia „Sodra“. Bet Lietuvoje toks receptas gali neprigyti – mažesnes pajamas gaunantys asmenys sirgdami eis į darbą.
„Taip yra tipiška Vakarų šalyse, nes laikoma, kad žmogaus sveikata ir sergamumas priklauso nuo trijų pagrindinių veiksnių – pirmiausia paties žmogaus, kiek jis saugo sveikatą, tuomet darbdavio, nes nuo jo sukurtų darbo sąlygų priklauso, ir, galiausiai, Dievas, galėtume sakyti, ar kas kaip kuo tiki“, – sako R.Lazutka.
12 dienų ligos atvejo vidurkis, anot R.Lazutkos, savyje gali slėpti, kad dalis žmonių serga po 30 dienų, o dalis – kad ir vieną.
„Pirmiausias reikalingas žingsnis – analizė. Tada daugiau žinotume ir galėtume kalbėti apie sprendimus“, – sako R.Lazutka.
Jis primena, kad po praėjusios finansų krizės ligos išmokos buvo sumažintos iki 40 proc. atlyginimo, todėl „apsilankymų pas gydytojus skaičius nesumažėjo, bet ligos išmokų skaičius buvo labai smarkiai nukritęs“. Atstačius ligos išmokų dydį, atsistatė ir jų skaičius.
„Nereikia pertempti ar persūdyti. Išsivysčiusiose visuomenėse įprasta, kad jei prastai jautiesi, dieną ar dvi neini į darbą, bet už tai niekas nemoka. Lietuvoje to nedrįsčiau siūlyti, nes darbuotojai gali sirgdami eiti į darbą, o nuo to nei jiems, nei aplinkiniams nėra gerai. Galbūt darbdaviams turėtų daugiau dienų tekti, nes jie turėtų rūpintis tinkamomis darbo sąlygomis darbuotojams – jei darbdavys apmokėtų ilgesnį laikotarpį, jam būtų nuostolis, kai žmogus serga. Tai būtų paskatos darbdaviams gerinti darbo sąlygas“, – pasvarstė R.Lazutka.
Mažiau pačių biuletenių – jų trukmė ilgesnė
Kiek priešingą tendenciją rodo užregistruotų nedarbingumo pažymėjimų skaičius – jis pernai sumažėjo pirmąkart nuo 2010-ųjų: išduota 2,81 milijono nedarbingumo pažymėjimų, tai 9,5 proc. mažiau nei prieš metus.
Tam pačiam ligos atvejui gali būti išrašomi keli nedarbingumo pažymėjimai, todėl tokia statistika reiškia, kad paprasčiausiai ilgėjo vieno nedarbingumo pažymėjimo galiojimo trukmė.
