Teismo įšaldytas daugiau nei pusės milijono eurų vertės turtas dabar gali būti naudojamas darbuotojų darbo užmokesčiui, mokesčiams valstybei ar socialinio draudimo įmokoms mokėti, o taip pat – atsiskaityti su UAB „NordClinic“, nurodoma arešto orderyje.
Tačiau panašu, kad „Grožio chirurgijos“ bendrovė to padaryti net neketina – kitose bylose ginčija sutartis su „NordClinic“ ir ketina pinigų išpešti iš jos pačios.
Tuo tarpu nagrinėjama, ar kelti bankroto bylą „Grožio chirurgijai“ ir sprendimas turėtų paaiškėti penktadienį.
Registrų centrui pateiktos finansinės ataskaitos atskleidžia, kad 2016-ųjų pabaigoje „Grožio chirurgija“ teturėjo virš pusės milijono eurų nuosavo kapitalo, o finansinio turto neturėjo. Bendrovės pelnas tais metais siekė 166 tūkst. eurų.
Be to, tai ne pirmas turto areštas, išrašytas „Grožio chirurgijai“. Kauno apylinkės teismas yra areštavęs 5636 Danijos kronų (757 eurų) ir 13200 eurų, kuriuos Kauno policija atrado kratos metu, atlikdama neįvardijamą ikiteisminį tyrimą.
„Grožio chirurgijos“ dabartinė vadovybė patikina, kad bendrovė turi užsakymų apsčiai, tikisi netrukus nusimesti areštą ir iš „NordClinic“ atsikovoti „permokėtas“ sumas. Buvusiam bendrovės vadovui Jonas Staikūnui metamos ietys, esą jis sudarė bendrovei nenaudingas sutartis, pagal kurias tarpininkams atitekdavo 45 proc.
„NordClinic“ pareikalavo už viską atsiskaityti
„Taip, yra toks areštas“, – 15min patvirtino „NordClinic“ direktorius Vilius Sketrys, tačiau į kitus klausimus sutiko atsakyti raštu.
Jis aiškina, kad anksčiau santykiai su „Grožio chirurgija“ buvo geranoriški, tačiau vėliau jie pašlijo prasidėjus akcininkų konfliktams. Dėl to bendrovė paprašė atsiskaityti už visas suteiktas sveikatos priežiūros paslaugas.
„Esant geranoriškiems santykiams, sąskaitų „Grožio Chirurgijai“ už pacientams suteiktas sveikatos priežiūros paslaugas išrašymo laikas „NordClinic“ buvo atidedamas vidutiniškai 6 mėn. laikui, kiek tai nebūdavo būtina „NordClinic“ veiklos kaštams padengti. Prasidėjus akcininkų ginčams ir esant neigiamai daugumos akcininkų pozicijai dėl „NordClinic“ teikiamų paslaugų, „NordClinic“ pateikė sąskaitą už visas iki šiol suteiktas sveikatos priežiūros paslaugas“, – teigia V.Sketrys.
„NordClinic“ vadovas aiškina, kad keičiantis „Grožio Chirurgijos“ vadovybei, tapo akivaizdu, kad už „NordClinic“ suteiktas sveikatos priežiūros paslaugas atsiskaityta nebus, nepaisant buvusios bendrovės vadovybės pastangų atkurti stabilius mokėjimus pagal sutartį. Jis įsitikinęs, kad klinikos finansinė padėtis ženkliai pablogės vien dėl to, jog nemaža dalis „Grožio Chirurgija“ verslo yra susijusi būtent su „NordClinic“.
„Siekiant apsaugoti „NordClinic“ interesus, teisminio ginčo inicijavimas atrodė tinkamiausia priemonė“, – sako V.Sketrys.
Jis atmeta ir dabartinės „Grožio chirurgijos“ vadovės Jurgitos Šeržentienės viešai išsakytus teiginius, kad sutartis buvo nenaudinga ir neatitiko rinkos sąlygų.
„Sutartis yra vykdoma nuo 2013 metų ir generuoja didelę dalį „Grožio chirurgijos“ teikiamų gydymo paslaugų. Apie ją ir jos naudą neabejotinai žinojo ir dabar „Grožio chirurgijos“ valdymą perėmę akcininkai. Juolab, kad šios sutarties gauto pelno pagrindu buvo plečiama klinikos veikla tiek Kaune, tiek Vilniuje. Taip, „Grožio chirurgija“ kontrolę perėmę akcininkai ginčija sutartį teisme, tačiau jų argumentai yra niekuo nepagrįsti“, – įsitikinęs V.Sketrys.
„NordClinic“ pateikė teismui dokumentus, anot jo, įrodančius kontrolę perėmusių akcininkų prielaidų dėl sutarties nenaudingumo, nepagrįstumą.
Skola – per 2017 metus
„NordClinic“ vadovas patikina, kad visa pusės milijono eurų skola susidarė per 2017 metus. Tačiau anksčiau geranoriškai atidėdavusi sąskaitas 6 mėnesiams, dabar sąskaitas bendrovė išrašė vadovaudamasi sutartimis.
Paklaustas, kaip vertina galimybes skolą atgauti, V.Sketrys teigė – „kritiškai“.
„Esant dabartinei „Grožio chirurgijos“ vadovybės ir daugumos akcininkų pozicijai, bet įvertinus aplinkybę, kad „NordClinic“ nuo vasario 10 d. nutrauks su ja bendradarbiavimą – kritiškai“, – vertina V.Sketrys ir pažymi, kad „Grožio chirurgijai“ yra inicijuota civilinė byla dėl bankroto bylos iškėlimo.
Jis pažymėjo, kad neturėjo jokių siūlymų tartis su esama „Grožio chirurgijos“ vadovybe.
„Grožio chirurgija“ teismo prašo anuliuoti nenaudingas sutartis
„Grožio chirurgijos“ vadovė Jurgita Šeržentienė laikosi priešingos pozicijos – „NordClinic“ paslaugos bendrovei buvo visiškai nenaudingos, sutartys apskųstos teismui, dėl to pakeistas ir sutartis sudaręs buvęs įmonės vadovas ir trečdalio akcijų savininkas Jonas Staikūnas.
„Penktadienį teisme bus aiškiai pasisakyta – ar kelia bankroto bylą, ar ne, ir viskas. Manau kad nebus keliama, tai baigsis ir šis areštas“, – piktinosi J.Šeržentienė.
Ji tikina, kad „Grožio chirurgija“ pirmoji kreipėsi į teismą dar pernai gruodžio pradžioje, kadangi sandoris tarp „NordClinica“ ir buvusio vadovo J.Staikūno buvo netinkamas.
„Paprašėme teismo anuliuoti tokią sutartį, kurioje mokami partneriams 45 proc. dydžio procentai už klientų atvedimą. „Grožio chirurgija“ buvo pirmoji, kuri padavė „NordClinic“ į teismą dėl neteisingo ir nenaudingo sandorio. Tačiau „NordClinic“ kreipėsi į kitą teisėją dėl pusės milijono sąskaitos už atvestus klientus per pusę metų, dėl tų bonusų, ir tas procesas jau vyksta“, – sako J.Šeržentienė.
Ji tikina, kad tokie atvesti klientai bendrovei tikrai nenaudingi.
„Jie vežė mums klientus ir mes jiems turėjome mokėti. Mes tikrai ne prieš tokį sandorį, bet prieš pačią sumą ir procentą“, – sako J.Šeržentienė ir patikina, kad jei pirmojoje instancijoje sėkmės nepavyktų pasiekti, teismo sprendimai būtų neabejotinai skundžiami.
Dėl bankroto nesibaimina
„Grožio chirurgijos“ vadovė ramino, kad bendrovei niekas negresia – areštas tik apsunkina veiklą, tačiau finansinė būklė bendrovėje esą gera.
„Kaip tai paveiks bendrovės veiklą – tai turbūt niekaip. Tik man kaip direktorei yra apsunkintas piniginių operacijų valdymas, dėl kiekvieno pavedimo turiu kreiptis į antstolį. Bet antstolis viską mums leidžia – tiek mokėti darbo užmokestį, tiek valstybei mokamus mokesčius, mes žaliavų turime, o klientų pas mus pilna iki kovo galo“, – nesibaimino J.Šeržentienė.
Ji tikino, kad bendrovė daugiau neturi jokių ieškinių, areštų ar kitokių reikalingų atlyginti žalų.
„Kodėl vyksta akcininkų nesutarimai – tai būtent dėl šitos priežasties, kad kiti du valdantys akcininkai mano, kad neteisingai buvo bendradarbiauta su „NordClinic“. Įmonei nenaudingu principu“, – aiškino vadovė.
Ji piktinosi antstolių apetitu – areštuota turto daugiau, nei reikėtų įsiskolinimams padengti.
„Čia tiesiog viską areštavo. Antstolis pritaikė labai stiprias apsaugos priemones. Jis galėjo jas taikyti tik turtui – aš jam nusiunčiau visą ilgalaikį turtą, jo pilnai pakanka areštui padengti. Bet jisai mums įšaldė ir lėšas, tame tarpe visa valiuta. Iki tol mes turėjome visas laisvas lėšas“, – sako J.Šeržentienė.
Ji patikina, kad „NordClinic“ ramybėje nepaliks ne tik dėl esamos pusės milijonų sumos, bet ir ankstesnių laikotarpių sandorių.
„Pažiūrėkime, kas bus penktadienį. Labai tikimės, kad bus nuimtas tas areštas“, – sako J.Seržentienė.
Trise valdo po lygiai
„Grožio chirurgiją“ kone lygiomis dalimis kontroliuoja trys asmenys – buvęs vadovas Jonas Staikūnas ir Kęstutis Maslauskas turi po 33 proc. akcijų,o 34 proc. priklauso Vygintui Kaikariui, rodo Registrų centrui pateiktas sąrašas. Visi jie buvo bendrovės darbuotojai.
Šiuo metu „Grožio chirurgijoje“ dirba 130 darbuotojų, jiems mokamas vidutinis atlyginimas – 1078 eurai. Tiesa,įmonės direktoriui 2016 m. buvo mokamas vos 274 eurų atlyginimas, nurodoma ataskaitoje.
„Grožio chirurgija“ išgarsėjo pernai metų pradžioje, kuomet iš jos nutekėjo daugiau nei 20 tūkstančių pacientų duomenys, įskaitant ir intymias nuotraukas.
15min primena, kad policija sulaikė tris asmenis, įtariamus neteisėtu duomenų užvaldymu – jie yra 31,32 ir 33 metų. Jie šantažavo aukas, kad sumokėtų išpirkas, dėl to galėjo nukentėti šimtai asmenų.
Jonas Staikūnas „Grožio chirurgijos“ direktoriaus pareigose buvo pakeistas sausio 9 d. akcininkų sprendimu. Šiuo metu, 15min žiniomis, jis atostogauja.
