Ūkininkams, kuriems reikės trąšų ir chemikalų, siūloma kreiptis nebe į įmones, o tiesiai į bankus, pirmadienį rašo dienraštis „Verslo žinios“.
„Praradome pasitikėjimą ūkininkais, todėl toliau dirbti tradiciškai, kai suteikdavome prekinius kreditus, nebenorime. Net praėjusią savaitę, kai kainos pakilo tik keliasdešimt litų už toną, žemdirbiai nebevežė grūdų pagal pasirašytas sutartis, nes kitiems juos galėjo parduoti keliais litais brangiau“, – sakė „Agrorodeo“ generalinis direktorius Robertas Lapinskas.
Bendrovė yra padavusi į teismą keliasdešimt ūkininkų, reikalaudama kompensuoti nuostolius. Anot R.Lapinsko, žemdirbiai tiesiog tempia laiką, nes žino, kad teismo procesai tęsis bent porą metų. „Agrorodeo“ sunkiausia su stambiais ūkininkais, kurie taip elgiasi sąmoningai.
„Man keista, kad šių pokyčių kol kas nemato mūsų valdžios institucijos, nes jos jau šiandien turi prie vieno stalo sodinti įmones, ūkininkus ir bankus. Kitaip mūsų žemės ūkio laukia sunkumai“, – tvirtino „Agrokoncerno“ prezidentas Ramūnas Karbauskis.
Beveik 20 metų ūkininkai trąšas, chemikalus ir sėklas gauna iš įmonių, kurios ima bankų kreditus tam, kad galėtų žemdirbiams patiekti prekes. Tradiciškai atsiskaitoma nuėmus derlių ir jį pridavus prekinius kreditus suteikusiai bendrovei.
„Bankai iš mūsų paima visus įmanomus garantus ir esame užstatę viską, ką turime. Savo ruožtu, gauti garantų iš ūkininkų negalime. Riziką galėtų sumažinti paskolų draudimas, tačiau jo nėra. Toliau dirbti vieni prisiimdami riziką nenorime“, – sakė R.Karbauskis.
Kol kas neaišku, kokie gali būti įmonių nuostoliai dėl grūdų pardavimo sutarčių nesilaikymo. Neoficialiai kalbama, kad bendrovių praradimai gali siekti 250 mln. litų.
„Šiemet pamatėme, kad didžiosios su žemės ūkiu susijosios įmonės mažina prekinių kreditų kiekį ir tokiam posūkiui rengiamės. Kuriame ir naujus produktus, skirtus ūkininkams“, – teigė „DnB Nord“ banko produktų plėtros departamento vadovas Evaldas Ruzgys.
