2017 m. gruodžio mėn. prekių eksportuota už 2,36 mlrd. EUR, importuota – už 2,43 mlrd. EUR. Lietuviškos kilmės prekių eksportuota už 1,39 mlrd. EUR. Lietuvos užsienio prekybos deficitas sudarė 68,8 mln. EUR.
Per mėnesį eksportas sumažėjo 5,5 proc., importas – 9,8 proc. Eksporto sumažėjimui įtakos turėjo sumažėjęs baldų (25,4 proc.), medienos ir medienos gaminių (21 proc.), plastikų ir jų gaminių (12,9 proc.) eksportas.
Importo sumažėjimą lėmė sumažėjęs antžeminio transporto priemonių (21 proc.), elektros mašinų ir įrangos bei jų dalių (19,5 proc.), žalios naftos (7,9 proc.) importas. Prekių, išskyrus mineralinius produktus, eksportas sumažėjo 7,1 proc., importas – 10,9 proc. Lietuviškos kilmės prekių eksportas sumažėjo 7,2 proc., be mineralinių produktų – 11,4 proc.
Per metus eksportas šoko į viršų
Per metus eksportas padidėjo 16,5 proc., importas – 7,4 proc. Eksporto padidėjimui įtakos turėjo padidėjęs mašinų ir mechaninių įrenginių, jų dalių (41,3 proc.), javų (2,8 k.), naftos produktų (15,7 proc.) (kiekis tonomis padidėjo 5,5 proc.) eksportas.
Importo padidėjimą lėmė išaugęs mašinų ir mechaninių įrenginių, jų dalių (19,4 proc.), žalios naftos (19,9 proc.) (kiekis tonomis sumažėjo 1 proc.), antžeminio transporto priemonių (23,8 proc.) importas. Prekių, išskyrus mineralinius produktus, eksportas padidėjo 16,8 proc., importas – 7,5 proc. Lietuviškos kilmės prekių eksportas padidėjo 16,9 proc., be mineralinių produktų – 17,3 proc.
Per metus eksportas padidėjo 16,5 proc., importas – 7,4 proc.
2017 m., palyginti su 2016 m., eksportas padidėjo 16,9 proc., importas – 16,5 proc. Eksporto padidėjimą lėmė išaugęs naftos produktų (20,6 proc.) (kiekis tonomis sumažėjo 2,6 proc.), mašinų ir mechaninių įrenginių, jų dalių (26,2 proc.), elektros mašinų ir įrangos bei jų dalių (25,6 proc.) eksportas. Importo padidėjimui įtakos turėjo padidėjęs žalios naftos (48 proc.) (kiekis tonomis padidėjo 8,9 proc.), antžeminio transporto priemonių (23,6 proc.), mašinų ir mechaninių įrenginių, jų dalių (15,9 proc.) importas. Prekių, išskyrus mineralinius produktus, eksportas padidėjo 16 proc., importas – 14,1 proc. Lietuviškos kilmės prekių eksportas padidėjo 15,6 proc., be mineralinių produktų – 12,8 proc.
2017 m. Lietuva daugiausia eksportavo į Rusiją (14,9 proc.), Latviją (9,9 proc.), Lenkiją (8,1 proc.) ir Vokietiją (7,3 proc.), o importavo iš Rusijos (13 proc.), Vokietijos (12,3 proc.), Lenkijos (10,6 proc.) ir Latvijos (7,1 proc.). Lietuviškos kilmės prekių daugiausia eksportuota į Vokietiją (9,6 proc.), Lenkiją (9 proc.), Jungtines Valstijas (7,8 proc.), Latviją (7,6 proc.), Švediją (7,3 proc.).
2017 m. Lietuva daugiausia eksportavo ir importavo mineralinių produktų (atitinkamai 14,7 ir 19,6 proc.), mašinų ir mechaninių įrenginių, elektros įrangos (atitinkamai 15,8 ir 18,3 proc.) bei chemijos pramonės ir jai giminingų pramonės šakų produkcijos (10,1 ir 11,6 proc.). Iš lietuviškos kilmės prekių daugiausia eksportuota naftos produktų (19,7 proc.), įvairių pramonės dirbinių (11,4 proc.), paruoštų maisto produktų, nealkoholinių ir alkoholinių gėrimų bei tabako (8,6 proc.), gyvų gyvūnų, gyvūninės kilmės produktų (7,7 proc.).
„Verslo Lietuva“: ekonomika palanki tolesnei plėtrai
„Versli Lietuva“ analitikų teigimu, palankios pasaulinės ekonomikos tendencijos sudarys geras sąlygas tolimesnei eksporto plėtrai. Įvairios tarptautinės institucijos numato, kad pasaulinės ekonomikos augimas šiais metais bus sparčiausias nuo 2011 m.
„Visgi Lietuvos eksporto augimas šiais metais turėtų būti lėtesnis nei pernai. Tam įtakos labiausiai turi įtempta padėtis Lietuvos darbo rinkoje ir palyginamosios bazės efektas. Nedarbo lygis Lietuvoje tebėra gana aukštas – 2017 m. siekė 7,1 proc., o užimtumas neauga, pernai net šiek tiek sumažėjo. Tuo tarpu darbo užmokesčio augimas yra spartus. Šie veiksniai atspindi darbo rinkos struktūrines problemas – tinkamos kvalifikacijos darbuotojų stoką. Spartus darbo sąnaudų augimas gali daryti neigiamą įtaką šalies konkurencingumui užsienio rinkose ilgalaikėje perspektyvoje“, – sako Vadimas Ivanovas, „Versli Lietuva“ vyriausiasis analitikas.
Jis atkreipia dėmesį, kad istoriškai Lietuvoje gamybos pajėgumų panaudojimo lygis pernai buvo aukščiausias.
„Tai rodo, kad investicijos į gamybos plėtrą šiuo metu yra ypač svarbios, o ir bendra makroekonominė aplinka bei skolinimosi sąlygos yra palankios. Jei įmonės nesiryš investuoti į gamybos pajėgumų didinimą, ilgalaikėje perspektyvoje tai taip pat gali turėti neigiamos įtakos šalies konkurencingumui užsienio rinkose“, – teigia V. Ivanovas.
