Žabos šešėlinę ekonomiką
Parlamentas po pateikimo yra pritaręs Atsiskaitymų grynaisiais pinigais ribojimo įstatymo projektui. Jeigu jis bus priimtas, fiziniai asmenys negalės tarpusavyje atsiskaityti grynaisiais pinigais, kai suma viršys 5 tūkst. eurų, o, jeigu viena iš sandorio pusių bus juridinis asmuo, suma negalės viršyti 3 tūkst. eurų.
Projekto aiškinamajame rašte teigiama, kad neriboti asmenų tarpusavio atsiskaitymai sukuria palankią terpę šešėlinei ekonomikai – tai leidžia slėpti pajamas, išvengti veiklos kontrolės, sudaro sąlygas kriminalinei veiklai (prekybai ginklais, narkotikais ar pan.).
Tuo metu Lietuvos komerciniai bankai pamažu apmokestina pinigų išsigryninimą – SEB pranešė, kad ims mokesčius iš 500 eurų per mėnesį limitą viršijusių klientų, tuo metu DNB paskelbė, kad kiekvienas pinigų išgryninimas, net ir menkiausios sumos, kainuos 0,3 euro.
Akivaizdu, kad grynieji pinigai tampa prabanga.
Pinigus išlaikyti yra brangu
Lietuvos bankų asociacijos prezidentas Stasys Kropas 15min.lt sakė, kad didieji bankai veikiausiai ir toliau mažins grynųjų pinigų subsidijavimą, nes tai yra nuostolinga veikla.
Jis pabrėžė, kad negrynųjų pinigų operacijų vis daugėja ir bankai nenori investuoti į grynųjų pinigų išlaikymo infrastruktūrą.
Pasak jo, grynųjų pinigų limitas, kurį dabar nemokamai gali išsigryninti didžiųjų bankų klientai, gal jau ir yra pakankamas, nes grynųjų pinigų visiškai atsisakyti nepavyks. Tačiau jis sakė negalintis prognozuoti, ar jis bus mažinamas, nes tai yra individualių bankų kainodaros klausimas, kurio jis komentuoti nenorėjo.
Asociacijos „Už sąžiningą bankininkystę“ vykdomasis direktorius Kęstutis Kupšys prognozuoja perėjimą nuo grynųjų pinigų prie mokėjimo kortelių, nes grynieji pinigai brangiai kainuoja.
„Grynieji yra labai brangus daiktas. Europoje tam kasmet sumokama 100 mlrd. eurų. Ir Lietuvoje sumokame, bet to nejaučiame. Tą sumoka Centrinis bankas, kuris spausdina banknotus, tą sumoka bankai, kurie turi samdytis apsaugos tarnybas, prekybos centrai, kurie apmoko kasininkes, kaip dirbti su grynaisiais, samdo inkasatorius, bankuose reikia turėti seifus, o, kai pinigai išimami iš apyvartos, reikia turėti visus mechanizmus, kaip tuos pinigus sunaikinti, utilizuoti“, – pasakojo K.Kupšys.
Už pinigus reikės susimokėti
K.Kupšys pabrėžė, kad grynieji pinigai išties yra brangi prekė – kainuoja jų spausdinimas, išlaikymas, ir dabar šias išlaidas bankai stengiasi perkelti ant vartotojų pečių.
„Vartotojas stengsis išsigryninti per mėnesį tik tokią pinigų sumą, kad jis neviršytų limito. Taigi grynųjų pinigų suma jo kišenėje mažės, jis bus vis labiau priverstas ieškoti ne grynųjų panaudojimo galimybių – naudosis kortele, o grynaisiais mokės tik ypatingu atveju“, – sakė K.Kupšys.
Mes įprasime vaikams duoti ne pinigų į rankas, o pervesti juos į kortelę, – sakė K.Kupšys.
Pasak jo, ir Vyriausybė, ir bankai dabar skatina vartotojus gyventi be grynųjų, o, jeigu be jų apsieiti neįmanoma, teks už juos susimokėti.
„Jeigu procesas bus lėtas, tai nebus skaudu. Mes įprasime vaikams duoti ne pinigų į rankas, o pervesti juos į kortelę. Viskas turi savo kainą. Jeigu greitai būtume suvaryti į ne grynųjų pinigų gardelį, tai turbūt jaustume skausmą, o dabar procesas bus lėtas, jis jau vyksta. Galiausiai, labai toli nuo dabar, grynųjų išnykimas yra nuspėjamas“, – sakė jis.
Lietuva turėtų sekti Švedijos pavyzdžiu, kur grynaisiais pinigais vyksta vos 40 proc. atsiskaitymų (Lietuvoje – 80 proc.).
Pasak jo, Lietuvoje sąlygos atsiskaityti kortelėmis yra pakankamai geros. Tiesa, yra tokių paradoksų, pavyzdžiui, valstybės įmonė Lietuvos paštas – nors valstybė bando atpratinti gyventojus nuo grynųjų, Lietuvos paštas kortelėmis atsiskaityti neleidžia.
