Ji remiasi JAV mokslininko Nassimo Nicholaso Talebo juodosios gulbės teorija, kurioje siūloma įvertinti teigiamą nežinojimo pusę ir pasinaudoti juo siekiant sėkmės.
Neseniai leidyklos „Eugrimas“ Lietuvoje išleistos knygos „Juodoji gulbė“ autorius kritikuoja tiek finansines institucijas, tiek centrinius bankus, vyriausybių ekspertus ir jų taikomus rizikos valdymo modelius. N. N. Talebas teigia, kad tai, ko žmonės nežino, yra kur kas svarbiau negu tai, ką žino. Pasak ekonominę krizę nuspėjusio JAV profesoriaus, nežinojimas priimamas kaip yda, nes šiais informacijos laikais visuomenė įpratusi žinoti viską.
Mokslininko teiginiams pritaria ir G. Azguridienė. „Matyt, –– ir tai bene pagrindinė knygos mintis – žmoguje glūdi stiprus noras padaryti pasaulį pažinesnį, nei jis yra, užsimerkiant prieš tokio noro elementarų nelogiškumą“, – leidinyje „Naujasis Židinys-Aidai“ teigia ekonomistė.
2011 metais į „Bloomberg“ skelbiamą 50 įtakingiausių pasaulio finansininkų sąrašą įtrauktas N. N. Talebas siūlo aklai nepasitikėti prognozėmis, įvertinti teigiamą nežinojimo pusę ir pasinaudoti tuo siekiant sėkmės. Vadovaudamasis šiuo principu ir daugelį metų dirbdamas investuotoju N. N. Talebas sukaupė ne vieną milijoną JAV dolerių.
Juodąja gulbe – netikėtu, nenuspėjamu, didelį poveikį tolesnei visuomenės plėtrai turinčiu įvykiu, kurio neįmanoma numatyti – N. N. Talebas įvardija ir ekonominę krizę.
Knygoje JAV profesorius rašo, kad 2008 m. ekonominė krizė buvo itin rimta problema, kad ją pavyktų laikinai išspręsti kosmetinėmis priemonėmis, kaip supuvusį laivo korpusą apkalti specialiais lopais. Reikėjo pastatyti naują korpusą iš naujos stiprios medžiagos, perkurti sistemą.
N. N. Talebas siūlo pereiti į sveiką tvirtą ekonomiką – pasistengti skolas paversti akcijomis, sumenkinti ekonomikos ir verslo mokyklų elitą, nebeteikti ekonomikos srities Nobelio premijų, uždrausti akcijų pirkimą skolon, sumažinti bankininkų reikšmę, susigrąžinti iš jų premijas, orientuotis pasaulyje žinant mažiau faktų.
Pasak G. Azguridienės, juodoji gulbė simbolizuoja ne tik finansinę šalies krizę, bet ir tokius įvykius, kaip interneto paplitimą, antibiotikų atradimą ir pan. Ji žymi ir tuos įvykius, kurių mes nematome, bet jie daro didžiulę įtaką.
„Įvertinant tai, galima būtų pasinaudoti Frédéric Bastiat fraze apie gerą ir blogą ekonomistą. Tą frazę verta būtų pasikabinti ant sienos kiekvienam ekonomistui ir politikui ir įsiminti: „prastas ekonomistas gali įvertinti matomas pasekmes; geras ekonomistas gali įvertinti nematomas“. Prastas ekonomistas puikiausiai suskaičiuoja, kiek papilnės biudžetas pakėlus kokį mokestį. Tačiau net nesvarsto, kiek dalykų nebus sukurta. Ir šis principas galioja ne tik ekonomikai“, – leidinyje „Naujasis Židinys-Aidai“ teigia G. Azguridienė.
Neseniai Lietuvoje išleistą „Juodąją gulbę“ žinomi britų ir JAV leidiniai įvardijo kaip vieną įtakingiausių pastarojo dešimtmečio verslo knygų. „New York Times“ bestselerių sąraše ji praleido 36 savaites, parduota daugiau nei 4 mln. egzempliorių.
