Vos per trejus metus „Sodros“ apmokamų ligų skaičius Lietuvoje išaugo daugiau nei trečdaliu.
Dar 2015-ųjų pradžioje metinis ligos atvejų skaičius tarp apdraustųjų siekė apie 560 tūkstančių, o šiemet balandį – jau 901 tūkstantį. Vienai ligai tenka po tris nedarbingumo pažymėjimus, kadangi jų išduodama per 3 milijonus per metus.
Palyginimui, Lietuvoje yra 1,4 milijono apdraustųjų, kurie gali gauti nedarbingumo pažymėjimą, arba vadinamąjį biuletenį.
„Iš tiesų šių metų kovą registruotas rekordinis ligos atvejų skaičius – 103 tūkst., kurį lėmė didelė gripo ir peršalimo ligų epidemija. Palyginti – pernai piko metu užfiksuota 78 tūkst. ligos atvejų, užpernai 77 tūkst., 2015 metais – 67 tūkst. Vis dėlto lyginant skirtingus laikotarpius derėtų atsižvelgti į ligų sezoniškumą ir epidemijas“, – sako „Sodros“ Komunikacijos skyriaus vedėjas Saulius Jarmalis.
Ligų daugėja dėl apdraustųjų skaičiaus augimo
Be gripo ir peršalimų ligų, epidemijos ligų atvejų skaičiaus augimui šiemet turėjo ir kiti veiksniai: nuo 2017 m. sausio ligos socialiniu draudimu imta drausti ir išmokas gali gauti savarankiškai dirbantieji, vertina „Sodra“.
Ligos atvejų gerokai padaugėjo 2015 metais, kai pasikeitė išmokų tvarka: „Sodra“ nuo trečiosios ligos dienos ėmė mokėti 80 proc. draudžiamųjų pajamų, kai iki tol išmokos siekė 40 proc.
„Trečia, Lietuvoje auga apdraustųjų skaičius. Daugiau apdraustųjų, atitinkamai daugiau ir ligos atvejų“, – pastebi S.Jarmalis.
Jis pažymi, kad vienas žmogus gali sirgti kelis kartus per metus. Be to, į šiuos atvejus įtraukiami slaugos atvejai, kai sirgo ir buvo prižiūrimi vaikai ar slaugomi sunkiai sergantys artimieji.
„Ar sergamumas yra racionalus, vertinti negalime, nes ne „Sodra“, o gydytojai įvertina žmogaus sveikatos būklę ir išrašo nedarbingumo pažymėjimą“, – sako S.Jarmalis.
15min paklausta šeimos gydytoja pripažino, kad gyventojai gerokai dažniau ima nedarbingumo pažymėjimus.
„Aš per dieną kokius 20–30 išduodu, manau. Mes tai pajutom. Anksčiau mažiau žmonių sirgdami imdavo biuletenius. Sakydavo – negaliu, išmes iš darbo ir panašiai. O dabar nebesuka galvos, gal saugiau. Serga ir neina į darbą, ir tai yra gerai“, – sako gydytoja.
Ji pripažįsta, kad ateina ir pacientų, kurie sakosi peršalę, skundžiasi sloga ir nedidele temperatūra, tačiau sakosi išgėrę paracetamolio – atėję pas gydytoją temperatūros jau neturi. Tačiau gydytojai negali nereaguoti ir į tokius nusiskundimus.
Kai tikrina – 4 iš 5 „pasveiksta“
„Sodra“ nuolat kontroliuoja, ar sergantiesiems pagrįstai suteikiami nedarbingumo pažymėjimai ir skiriamos ligos išmokos. Įvertinus informaciją duomenų bazėse, taip pat ir darbdavių bei kitų žmonių pranešimus, per 2017 metus 32 tūkst. sergančiųjų buvo pakviesti į Gydytojų konsultacines komisijas (GKK).
GKK sveikatos priežiūros įstaigos atstovai kartu „Sodros“ specialistais ir pacientu įvertina, ar nedarbingumo pažymėjimas išduotas pagrįstai.
„Keturiais iš penkių atvejų įtarimai pasitvirtina. Dažniausiai nedarbingumo pažymėjimas būna nutraukiamas dar prieš GKK posėdį – daugelis pacientų staiga pasveiksta. Jeigu jau buvo pradėtos mokėti ligos išmokos, žala iš juridinių ir fizinių asmenų, dėl kurių kaltės „Sodra“ neteisėtai išmokėjo apdraustiesiems asmenims tam tikras išmokas, privalo tą žalą atlyginti įstatymų nustatyta tvarka“, – sako S.Jarmalis.
Išmokų mokėjimas stabdomas ir jos gali būti išieškomos ir tokiu atveju, jeigu žmogus pažeidžia elgesio nedarbingumo metu taisykles ir gydytojo nustatytą režimą. Tai yra – dirba, keliauja į užsienį, lankosi vietose, kurios gali apsunkinti sveikimo procesą. Tai kiekvienu atveju vertinama individualiai.
15min jau pernai rašė, kad darbuotojai biuleteniais dangstosi nuo nemalonumų darbe, arba paprasčiausiai taip papildomai uždarbiauja – pasiėmus oficialų biuletenį, „prisidurti“ galima nelegaliai. Vienas garsiausių atvejų – buvęs parlamentaras Kęstutis Pūkas, turėdamas nedarbingumo pažymėjimą, tuo metu tėvų sodyboje vadovavo remonto darbams.
S.Jarmalis aiškina, kad „Sodra“ nėra ta įstaiga, kuri kvestionuotų gydytojų sprendimus, tačiau, pasak jo, taikomi specialūs rizikos modeliai ir tikrinami tie atvejai, kurie sukelia daugiausia įtarimų.
Vidutiniškai serga 10–11 dienų
Nors pačios dažniausios ligos, pavyzdžiui, peršalimo ar gripas, netrunka itin ilgai, vidutinė ligos atvejo trukmė šiemet siekia 10–11 dienų.
Tai reiškia, kad Lietuvoje kiekvieną dieną yra kone po 30 tūkstančių asmenų, pasiėmusių nedarbingumo pažymėjimą. Jei biuletenis būtų liga, Lietuvoje tektų skelbti epidemiją.
Tai atsispindi ir „Sodros“ biudžete – šiemet ligos draudimui reikalingų lėšų surenkama perpus mažiau, nei išleidžiama išmokoms. Vos per keturis mėnesius 63 milijonus eurų teko dengti iš pensijoms skirtų lėšų.
Paprašyta pakomentuoti, kodėl toks nesubalansuotas ligos socialinio draudimo biudžetas, „Sodra“ teatsakė, kad „atlieka administravimo funkcijas ir sprendimų ar teisės aktų nepriima, tačiau išmokas moka griežtai laikydamasi galiojančių įstatymų ir ten nustatytų dydžių bei reikalavimų“.
„Sodros“ duomenimis, gydytojai rekordininkai sugeba per mėnesį išrašyti ir daugiau nei po 500 biuletenių. O pagal skiriamas nedarbingumo dienas rekordai tenka mažųjų poliklinikų gydytojams. Tačiau, pasak S.Jarmalio, dalyje įstaigų apskritai tik vienas gydytojas išrašo visus nedarbingumo pažymėjimus.
Už dieną – 27 eurai
Pernai ligos vienos dienos išmoka siekė vidutiniškai 24,6 eurus, šiemet ji didėja ir vidutiniškai siekia 27 eurus.
„Ligos išmoka tiesiogiai priklauso nuo draudžiamųjų pajamų dydžio – nuo trečios ligos dienos „Sodra“ moka 80 proc. buvusių draudžiamųjų pajamų dydžio išmokas. Augant gyventojų draudžiamosioms pajamoms atitinkamai didėja ir išmokos“, – aiškina „Sodros“ atstovas.
Anot jo, vieno „dienos įkainio“ nėra – vidutinė išmoka tiesiogiai susijusi su vidutiniu darbo užmokesčiu šalyje. Nustatytas ir maksimalus kompensacijų dydis – siekia 2 VDU. Taip pat nustatytos ir minimalios ligos išmokos tais atvejais, kai žmonių pajamos yra itin mažos.
Būna atvejų, kai susirgę nesikreipia
„Sodra“ skaičiuoja, kad nors sergamumas rekordinis, vis dar pasitaiko atvejų, kai susirgę gyventojai nesikreipia dėl išmokų. Nuo pernai birželio 1-osios tokių atvejų buvo 38 tūkstančiai.
„Dalis gyventojų sąmoningai nesikreipia ligos išmokos, nes ligos metu dirba ir jų pajamos yra gerokai didesnės, nei būtų ligos išmoka. Panaši situacija gali būti su atostogomis, kai darbdavys moka atostoginius“, – paaiškina S.Jarmalis.
Gyventojai dėl išmokų gali kreiptis per metus – tikėtina, kad bendras nesikreipiančiųjų skaičius sumažės.
„Esame gavę beveik 800 tūkst. neterminuotų prašymų ligos išmokai ir tai sudaro apie 60 proc. visų apdraustųjų. Tai reiškia, kad, šiems žmonėms susirgus ir gavus nedarbingumo pažymėjimą, jiems ligos išmoka bus paskirta ir išmokėta savaime. Nieko daryti nereikės. Tokį prašymą gali pateikti kiekvienas, prisijungęs prie asmeninės „Sodros“ paskyros gyventojui“, – sako S.Jarmalis.
