Pasak ministrės G.Skaistės, siūlomas paketas sudarytas iš keturių dalių: solidarumo įnašo pratęsimo, pelno mokesčio sprendimų, akcizų sprendimų ir saugumo įnašo koncepcijos.
Pirmoji Gynybos fondo sudedamoji dalis – solidarumo įnašas, kurį moka bankai. Jį siūloma pratęsti vieneriems metams iki 2026 m. – tokiu būdu jis Gynybos fondui sugeneruos 60 mln. eurų. Finansų ministerijos nuomone, pratęsus mokestį tik metams būtų išlaikyta įnašo logika – tai yra laikinas sprendimas reikšmingai išaugus finansų įstaigų pelnams, kuriuos daugiausiai lėmė pastarųjų dvejų metų ekonominiai ir geopolitiniai veiksniai bei atsakas į juos, o ne verslo sprendimai.
„Manome, kad išskirtinės aplinkybės, susiformavusios finansų sektoriuje, išlieka dar bent iki 2025 m., todėl įstatymas yra koreguojamas, kad būtų galima užtikrinti, jog bus papildomų pajamų. Jeigu įstatymas būtų tiesiog pratęstas toks, koks yra dabar, papildomų pajamų iš to nebūtų.
Todėl yra siūloma koreguoti skaičiavimo bazę, pasirenkant skaičiavimo laikotarpį 2019–2022 m., kaip ir pajamos buvo skaičiuojamos 2024–aisiais. Tokiu atveju 2025 m. iš solidarumo įnašo būtų galima tikėtis papildomai 60 mln. eurų“, – aiškino G.Skaistė.
Gynybos fondo esminė dalis, sudaranti liūto dalį pakete – pelno mokesčio sprendimai. Jie apima pelno mokesčio tarifo verslui didinimą 1 proc. p. nuo šiuo metu esančio 15 proc. tarifo iki 16 proc. tarifo bei mažų įmonių lengvatinio pelno mokesčio tarifo didinimą 1 proc. p. iki 6 proc. Iš šių pelno mokesčių pakeitimų 2026 m. būtų tikimasi surinkti apie 113,7 mln. eurų.
Šioje dalyje taip siūlomas pelno mokesčio specialių režimų atsisakymo sprendimas draudimo ir sveikatos sektoriams bei automobilių atskaitos ribojimo susieto su žalumu atsisakymas. Taip papildomai 2026 m. į biudžetą įplauktų 18,7 mln. eurų.
Siūlomi ir verslo liudijimų reguliavimo pokyčiai, kurie buvo numatyti Vyriausybės teiktame mokestinių pasiūlymų pakete. Taigi daugiau nei dukart – nuo 45 tūkst. iki 20 tūkst. eurų – mažinti metinių pajamų ribą dirbantiems su verslo liudijimu. Daugiau nei 20 tūkst. eurų uždirbantieji turėtų registruoti individualią veiklą. 2026 m. biudžetą tai papildytų 31,4 mln. eurų.
Ketvirtadalį Gynybos fondo paketo sudaro akcizų sprendimai: papildomi alkoholio ir tabako akcizai, prisidėsiantys prie trimečio akcizų plano bei 6 centų (akcizo + PVM dalis) litrui gynybos dedamoji kuro akcize benzinui, dyzelinui, žaliajam ūkininkų dyzelinui bei atitinkamai ir transporto naftos dujoms. Šie sprendimai leis Gynybos fondui užtikrinti papildomus beveik 142 mln. eurų 2025 m., daugiau nei 157 mln. eurų – 2026 m. bei beveik 173 mln. eurų – 2027 m.
„Vyriausybė buvo pateikusi trejų metų alkoholio ir tabako akcizų didinimo planą. Planas buvo parengtas, kad užtikrintume, jog akcizų dalis bendroje biudžeto pajamų struktūroje nemažėtų, todėl tai nėra laikytina papildomu pajamų šaltiniu.
Tačiau diskusijų metu išsakytas poreikis padidinti ambiciją. Tai ir buvo padaryta. Tad planuojama be trimečio plano papildomai surinkti dar lėšų, kasmet akcizus didinant“, – kalbėjo G.Skaistė.
Gynybos fondo sprendimų paketą papildo ir nauja siūloma Saugumo įnašo koncepcija – 10 proc. įnašas draudimo sutartims. Pasak finansų ministrės Gintarės Skaistės, Lietuvoje to dar neturime, bet daugelyje Europos šalių jau taikoma.
„Draudimo sektorius yra išskirtinis, jam netaikomas PVM mokestis. Tai – natūralu. Bet kitose valstybėse yra taikomas specialus draudimo sektoriaus apmokestinimas. Tokio mokesčio mediana užsienio valstybėse siekia 9–10 proc. Todėl siūlome apsvarstyti galimybę apmokestinti draudimo sektorių“, – kalbėjo ji.
Tačiau G.Skaistė pabrėžė – toks mokestis nebūtų taikomas gyvybės draudimui ir fizinių asmenų civilinės atsakomybės draudimui.
„Nebūtų taikomas gyvybės draudimui, nes tai daugiau skirta kaupimui ir taupymui, o fizinių asmenų civilinės atsakomybės draudimui netaikoma, nes jis yra privalomas“, – paaiškino ji.
„Kadangi tai – visiškai naujas reguliavimas, kol kas teikiamas ne kaip įstatymo projektas, o koncepcija, kuri būtų pateikta derinti rinkai, sulauktume interesuotų institucijų pozicijų. Siūloma pradėti mokestį taikyti nuo kitų metų vidurio. Tai reiškia, kad sprendimo priėmimui turime laiko iki metų pabaigos“, – paminėjo finansų ministrė.
Šis sprendimas, Finansų ministerijos skaičiavimu, leistų sugeneruoti papildomus 50 mln. eurų 2025 m. bei po 100 mln. eurų 2026–2027 m.
Kaip į tokią naują koncepciją žvelgia kiti parlamentarai? Anot G.Skaistės, diskusijose dalyvavo daugelis politinių partijų ir šimtaprocentinį sutarimą tokiais klausimais, kaip mokesčiai, rasti sudėtinga. Visgi ji pabrėžė – gerai, kad visos partijos sutarė dėl poreikio spręsti šį klausimą.
„Visi turime išeiti iš savo komforto zonos, ieškodami tų sprendimų, kurie galėtų garantuoti, kad gynyba sulauks tokio finansavimo, koks yra reikalingas“, – paminėjo finansų ministrė.
„Tikimės, kad diskusijų metu išsigrynins pasiūlymo versija, kuri sulauktų plačiausio palaikymo, o parlamente – pritarimo, nes tai nemaža dalis gynybos finansavime. Jei nebus priimti tie sprendimai, reikės ieškoti kitų“, – kalbėjo G.Skaistė.
Buvo svarstyti ir pridėtinės vertės mokesčio (PVM) pokyčiai, tačiau šios idėjos dabar atsisakyta. Kaip teigė G.Skaistė, pasiūlyti sprendimai yra tie, kurie sulaukė didžiausio politinių partijų palaikymo. Tuo metu PVM pokyčiai diskusijose palaikymo pristigo.
Iš viso pristatyti Gynybos fondo sprendimai leistų užtikrinti papildomą beveik 298 mln. eurų finansavimą 2025 m., daugiau nei 421 mln. eurų finansavimą – 2026 m. bei beveik 437 mln. eurų finansavimą – 2027 m.
Gyventojai galės prisidėti ir tiesiogiai
Remiantis Krašto apsaugos ministerijos duomenimis, gynybos finansavimo poreikius artimiausiam 5 metų laikotarpiui sudaro pastovioji ir kintamoji dalys.
Nuolatinis tęstinis poreikis, norint 2025 m. pasiekti 3 proc. BVP ir išlaikyti tokį finansavimo lygį iki 2030 m. – papildomai 0,5 proc. BVP kasmet. 2025 m. tai bus 400 mln. eurų. 2027 m. – 440 mln. eurų. Šiuos poreikius atlieps siūlomi Gynybos fondo sprendimai, teigia Finansų ministerija.
Papildomas kintamosios dalies poreikis iki 2030 m. – iki 50 mln. eurų per metus. Šiuos poreikius ketinama įgyvendinti sudarant patogesnes galimybes skirti paramą Lietuvos kariuomenei.
„Bus sukurta speciali programėlė, kuria naudodamiesi žmonės galės aukoti ir periodiniais mokėjimais. Jie tai galės atlikti savanoriškai“, – paminėjo G.Skaistė.
Taip pat tikslai bus siekiami skolinantis per gynybos obligacijas ir lakštus, suteikiant galimybę juos įsigyti ne tik fiziniams, bet ir juridiniams asmenims bei siūlant, kad skolinimosi kaina neviršytų atitinkamos trukmės Vyriausybės skolinimosi vidutinės kainos ir negali būti didesnė nei 2 proc.
Remiantis Vidaus reikalų ministerijos duomenimis, civilinės saugos stiprinimo ir plėtros programos finansavimo poreikis – 150 mln. eurų.
Programa ketinama įgyvendinti 7 prioritetus: priedangų infrastruktūros plėtrą; perspėjimo sistemos tobulinimą ir žmonių informavimo stiprinimą; krizių valdymo ir civilinės saugos sistemos subjektų parengties ir atsparumo didinimą; sveikatos sistemos atsparumo didinimą; civilinės saugos pagalbos komandų formavimą; pasirengimo cheminėms, biologinėms, radiologinėms ir branduolinėms grėsmėms stiprinimą; civilinės saugos mokymų pajėgumų stiprinimą.
Šių poreikių įgyvendinimui siūloma kasmet 25 mln. eurų gyventojų pajamų mokesčio (GPM) pajamų tenkančių savivaldybėms iš ekonomikos augimo nukreipti civilinės saugos stiprinimo ir plėtros programos įgyvendinimui: priedangų infrastruktūros plėtrai; prevencijos ir parengties iniciatyvoms; apsirūpinimui būtinų priemonių atsargomis nepertraukiamai veiklai ir žmonių poreikių užtikrinimui.
Ieškant plataus masto sutarimo dėl galimų sprendimų gynybos finansavimo didinimui, Ministrės Pirmininkės Ingridos Šimonytės iniciatyva buvo rengiami trys susitikimai su parlamentinių partijų, profesinių sąjungų bei darbdavių asociacijų atstovais bei trys konsultacijos–diskusijos su socialiniais partneriais (verslo, profsąjungų ir NVO atstovais). Konsultacijų–diskusijų pagrindu suformuotas galimų sprendinių „šviesoforas“, sutarta dėl siūlymų formato – papildomi pajamų sprendimai būtų teikiami atskiro valstybės gynybos fondo įstatymo forma. Daugiausiai pritarimo sulaukę pasiūlymai šiandien pateikti viešai.
Tikimąsi, jog artimiausiu metu Gynybos fondo pasiūlymai bus svarstomi Vyriausybės posėdyje ir toliau keliaus į Seimą.
Asignavimai krašto apsaugai didinami siekiant greičiau išvystyti diviziją Lietuvos kariuomenėje ir priimti Vokietijos brigadą.
