Gyvena Šiaurės Airijoje, bet dirba Airijoje: ar „Brexit“ sutrukdys vykti į darbą?

Viena didžiausių „Brexit“ problemų – neišspręstas klausimas dėl sienos tarp Airijos ir Šiaurės Airijos. Jeigu Jungtinė Karalystė iš Europos Sąjungos (ES) pasitrauks be susitarimo, tarp dviejų šalių atsiras muitinės patikrinimo punktai.

„Brexit“ gali sukelti papildomų problemų gyventojams ne tik vykstant iš vienos šalies į kitą, bet ir išprovokuoti ginkluotus nesutarimus, kuriuos praėjusio amžiaus pradžioje sustabdė pasirašytas „Didžiojo penktadienio susitarimas“, užtikrinęs laisvą judėjimą tarp Airijos ir Šiaurės Airijos. Dokumentas galioja iki šiol, tik kiek dar ilgai? „Brexit“ brėžia linijas žemėlapiuose ir širdyse“, – pastebi „The Guardian“.

15min bendravo su Šiaurės Airijoje gyvenančiu vyru, kuris į Airiją kasdien atvyksta dirbti. Jis pasakojo apie dabar Šiaurės Airijoje tvyrančias nuotaikas ir galimas ateities perspektyvas.

Per dieną sieną kirs du kartus?

Danas McGovernas gimė Šiaurės Airijoje, vėliau mokėsi ir dirbo Anglijoje, tačiau prieš 15 metų grįžo atgal į gimtinę Eniskileną, kur su šeima gyvena ir šiandien.

Pašnekovas 15min pasakojo, kad nors gyvena Šiaurės Airijoje, jis kasdien vyksta į vieną iš dviejų draudimo kompanijos biurų Airijoje, kur dirba draudiku.

„Kai įsidarbinau draudimo kompanijoje, mano darbo vieta buvo Eniskileno mieste, kur gyvenu. Tačiau netrukus vyko restruktūrizacija, ir mano darbo vieta persikėlė į Airiją – Kavano miestą. Galiausiai man buvo pranešta, kad kartais turėsiu dirbti iš biuro sostinėje – Dubline“, – pasakojo D.McGovernas.

AFP/„Scanpix“ nuotr./Siena tarp Airijos ir Šiaurės Airijos

Atstumas iki darbo pašnekovui ne kliūtis. Iki Kavano miesto jis vyksta apie 50 km, į Dubliną – apie 160 km. Tačiau jis baiminasi dėl naujos sienos, kuri gali atsirasti tarp šalių, jeigu „Brexit“ įvyks be susitarimo.

„Jei po „Brexit“ atsiras nauja siena, tai reikš, kad kasdien vykstant į darbą ir atgal namo aš turėsiu kirsti sieną du kartus. Įmonėje, kurioje dirbu, nesu vienintelis, kuris gali patekti į tokią situaciją. (...) Šiandien niekas nežino, kaip blogai gali būti, tačiau tikriausiai teks sugaišti daugiau laiko važiuojant į darbą ir atgal namo“, – kalbėjo jis.

Buvęs Airijos užsienio reikalų ministras Charlesas Flanaganas BBC yra sakęs, kad daugiau nei 30 tūkst. žmonių kasdien kerta Airijos ir Šiaurės Airijos sieną.

Tarp Šiaurės Airijos gyventojų yra ir lietuvių. Pavyzdžiui, BBC publikuotame tekste kalbintos dvi lietuvės – Renata Bytautienė, kuri Šiaurės Airijoje jau 14 metų, ir Reda Mejerienė, čia gyvenanti 15 metų. Abi pašnekovės gyrė Šiaurės Airiją ir tikino, kad į grįžti į Lietuvą nenorėtų.

Kai pamačiau galutinius rezultatus, žinoma, buvau nusivylęs ir šokiruotas. (...) Ypač dėl vėl galimos pasienio kontrolės su Airija, kai šiuo metu galime judėti laisvai.

Sprendimas buvo netikėtas

D.McGovernas prisimena 2016 m. vasarą, kai vyko „Brexit“ referendumas, kuriame dalyvavo ir pats.

„Referendume balsavau už tai, kad Jungtinė Karalystė liktų ES. Kaip žinia, dauguma žmonių Šiaurės Airijoje balsavo prieš pasitraukimą iš ES. Kai pamačiau galutinius rezultatus, žinoma, buvau nusivylęs ir šokiruotas. Mane nustebino, kad didžioji dalis Didžiosios Britanijos ir net nemažai Šiaurės Airijos gyventojų balsavo už pasitraukimą. Ypač dėl vėl galimos pasienio kontrolės su Airija, kai šiuo metu galime judėti laisvai“, – teigė jis.

Danas McGovernas su žmona. Asmeninio archyvo nuotr.

BBC duomenimis, 44,2 proc. (349 442) Šiaurės Airijos gyventojų balsavo už Jungtinės Karalystės pasitraukimą iš ES, o 55,8 proc. (440 707) balsavo prieš. Bendri rezultatai skelbė priešingai – 52 proc. už ir 48 proc. prieš, lėmę, kad Jungtinė Karalystė trauksis iš ES.

Pašnekovas pridūrė, kad dabartinė situacija Šiaurės Airijoje kelia nerimą.

„Kalbant apie dabartinį kontekstą, gyvenimas tikrai gali pasidaryti sunkesnis ir paveikti tą taiką tarp žmonių, kurią turime pastaruosius 20 metų. Tai tikrai kelia nerimą“, – sakė D.McGovernas.

Galimi neramumai šalyje

D.McGoverno nuomone, sienos tarp Airijos ir Šiaurės Airijos atsiradimas gali sukelti sumaištį šalyje ir atnaujinti ginkluotus nesutarimus tarp gyventojų.

„Sunku pasakyti, nes niekas nežino, jeigu Jungtinė Karalystė iš ES pasitrauks be susitarimo, tikėtina, kad Šiaurės Airiją ir Airiją skirs pasienio patikros punktas. O tai kelia didelę baimę žmonėms, kad Šiaurės Airijoje vėl gali atsinaujinti ginkluoti nesutarimai tarp vietos gyventojų”, – pasakojo jis.

Visi, kurie prisimena, kai Airiją ir Šiaurės Airiją skyrė siena, stovėjo muitinės ir britų kariuomenės patikros punktai, nenori, kad tie laikai sugrįžtų.

Pašnekovas pats prisimena laikus, kai 1968–1998 m. Šiaurės Airijoje vyko neramumai tarp protestantų ir katalikų, vadinamosios „Bėdos“ (angl. „The Troubles“), todėl to patirti vėl nebenorėtų.

„Pamenu tuos laikus, aš dar buvau vaikas. (...) Visi, kurie prisimena, kai Airiją ir Šiaurės Airiją skyrė siena, stovėjo muitinės ir britų kariuomenės patikros punktai, nenori, kad tie laikai sugrįžtų. Žmonės baiminasi, kad „Brexit“ gali sukelti kibirkštį dar vieno konflikto įsiplieskimui Šiaurės Airijoje“, – baiminosi pašnekovas.

1998 m. pasirašytas „Didžiojo penktadienio susitarimas“ užtikrino laisvą judėjimą tarp Airijos ir Šiaurės Airijos, kuris tęsiasi iki šiol. Tačiau „kietosios“ sienos tarp Airijos ir Šiaurės Airijos atkūrimas po „Brexit“ kelia nerimą, kad sugrįš laikai, kai britų kariuomenės patikros punktai, šaudynės ir bombardavimai buvo tapę norma.