Siūloma, kad fiziniam asmeniui atsiskaitant grynaisiais pinigais eurais, galutinė už vienu metu įsigyjamas prekes (paslaugas) apskaičiuota suma būtų apvalinama iki artimiausio 5 euro centų kartotinio:
1) galutinė apskaičiuota suma, kuri baigiasi 1 euro centu arba 2 euro centais, apvalinama į mažesnę pusę iki 0;
2) galutinė apskaičiuota suma, kuri baigiasi 3 arba 4 euro centais, apvalinama į didesnę pusę iki 5;
3) galutinė apskaičiuota suma, kuri baigiasi 6 arba 7 euro centais, apvalinama į mažesnę pusę iki 5;
4) galutinė apskaičiuota suma, kuri baigiasi 8 arba 9 euro centais, apvalinama į didesnę pusę iki 10.
Tais atvejais, kai atsiskaitoma keliomis skirtingomis mokėjimo priemonėmis, apvalinama būtų tik ta suma, kuri mokama grynaisiais pinigais eurais.
Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininko Mindaugo Lingės teigimu, neketinama mokėtinos sumos suapvalinti atsiskaitant tik už vieną prekę.
„Tiesiog, jeigu nustatau, kad prekė kainuoja 99 centus, tai tada žmogus turėtų mokėti eurą. Ne, tokiu atveju turi būti krepšelis, daugiau pirkinių tame krepšelyje. Kaip įsidėjus į krepšelį vieną sveriamą prekę iš karto dingsta bet kokia kontrolė tos kainos, nes nežinai, koks bus, ar ten centas į vartotojo pusę, ar centas į prekybininko pusę“, – naujienų agentūra BNS cituoja M. Lingę.
Apvalinimą siūloma taikyti, kai galutinė už vienu metu įsigyjamas prekes (paslaugas) apskaičiuota suma yra didesnė kaip 5 euro centai.
Jis būtų atliekamas kasoje automatiškai suprogramuotais ir sertifikuotais kasos aparatais.
Siūloma apvalinimo taikymo pradžią derinti su išmaniųjų kasos aparatų diegimo terminais nuo 2025 m. gegužės 1 d., kai visi kasos aparatai bus pritaikyti naujiems išmaniesiems reikalavimams.
Pagrindiniai atsisakymo motyvai – šių monetų gamyba yra tarši, brangi ir nuostolinga. Lietuvos bankas skaičiuoja, kad verslui sąnaudos dėl centų apskaitos per metus sudaro papildomai beveik 3 mln. eurų.
„Apvalinimas leistų žmonėms, verslui ir biudžetui sutaupyti apie 3,7 mln. eurų per metus“, – pristatydamas projektą sakė Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas Mindaugas Lingė.
Jo teigimu, 2002 metais šios monetos sudarė 35 proc., o šiuo metu – 58 proc. visų apyvartoje esančių monetų. Statistiškai kiekvienas euro zonos pilietis 2017 metais turėjo 180 šio nominalo monetų.
Jeigu Lietuva priimtų sprendimą apvalinti kainas, taip atsisakant 1 ir 2 centų monetų, ji nebūtų vienintelė eurozonos šalis – kainas panašiu principu apvalina Belgija, Suomija, Airija, Italija, Nyderlandai, taip pat ir Slovakija.
Šiose šalyse atsiskaitant grynaisiais pinigais kainos apvalinamos iki artimiausių penkių centų. Vis dėlto 1 ct monetos vis dar yra teisėta mokėjimo priemonė, todėl prekybos vietose galima atsiskaityti senomis vietinėmis arba kitose šalyse nukaldintomis smukiausio nominalo monetomis.
