Alkoholio parduodama mažiau
Iš pirmo žvilgsnio – valdantieji pasiekė tai, ko ir norėjo: alkoholio pirkimas šalyje vangėja, o ir verslas nelabai nuskriaustas: pakilusios alkoholio kainos beveik kompensuoja praradimus dėl sumažėjusio parduodamo gėrimų kiekio. Tiesa, gerokai krito apyvarta sekmadieniais.
„Jeigu žiūrėsime apskritai, tai pardavimai mažėja, todėl negalima sakyti, kad [nauja tvarka] nepakenkė, bet kad tai būtų drastiškas stabdis verslui, kad dėl to reikėtų užsidarinėti, tai to nėra“, – LRT.lt komentavo Utenos regione veikiančios „Utenos prekybos“ vadovas Robertas Miliauskas.
Pasak jo kolegos iš Žemaitijos, 60 parduotuvių tinklą „Gulbelė“ valdančio Arūno Tarnausko, „pajamos, palyginus su praėjusiais metais, išliko beveik tokios pačios, nes nors parduodamo alkoholio kiekis sumažėjo, kilo jo kainos“.
Alkoholio pardavimai šią vasarą, lyginant su 2017-ųjų karštuoju sezonu, pastebimai krito ir prekybos tinkle „Rimi“.
„Labiausiai sumažėjo stipraus alkoholio pardavimai“, – akcentuojama LRT.lt siųstame atsakyme.
„Maxima“ skaičiuoja, kad jų tinkle šią vasarą įsigyta beveik dešimtadaliu mažiau alkoholio nei praėjusią. Pasak tinklo komercijos vadovės Vilmos Drulienės, „vyno parduota 10 proc. mažiau, stipriųjų alkoholinių gėrimų – 7 proc., alaus – 5 proc. mažiau“. Tiesa, čia išsiskiria silpnieji alkoholiniai gėrimai – sidro ir įvairių alkoholinių kokteilių šią vasarą „Maximose“ buvo nupirkta 4 proc. daugiau.
Svarbu nepamiršti, kad ši vasara buvo neįprastai karšta, o 2017-ųjų – labai lietinga ir vėsi. Tad ne tik įstatymuose įtvirtinta nauja svaigiųjų gėrimų pardavimo tvarka, bet ir laisvalaikio praleidimo būdas, atsižvelgiant į orus už lango, galimai darė įtakos alkoholio vartojimui.
Tarptautinės tyrimų bendrovės „Nielsen“ vadovė Baltijos šalims Ilona Lepp be orų ir įstatymo mini, kad įtakos pokyčiams alkoholio rinkoje turi ir rinkos spaudimas siūlyti naujoves bei inovacijas bei sveikesnio gyvenimo būdo mada.
„Nielsen“ duomenimis, alaus pardavimai krito 1,6 proc., o stipriojo alkoholio – 8,2 proc. Pasak I.Lepp, nemažėjo tik romo ir viskio pardavimai, tačiau tai būtent tie gėrimai, iš kurių dažnai gaminami silpni alkoholiniai gėrimai – kokteiliai.
Parduotuvės dirba trumpiau
Sekmadieniais svaigiųjų gėrimų įsigyti galima vos 5 valandas per parą ir žmonių parduotuvėse sumažėja taip, kad verslininkai prekybvietes tiesiog anksčiau uždaro. Būtent kritusią apyvartą regionų prekybininkai įvardija kaip vieną didžiausių pokyčių minusų.
„Mieste sekmadieniais gerokai krito apyvarta. Kadangi alkoholiu prekiaujama tik iki 15 valandos, didesnėse miesto parduotuvėse ir prekybos centruose apyvarta krito drastiškai, o kad ji būtų padidėjusi kitomis dienomis, pavyzdžiui, šeštadienį, prieš išeigines, – nepastebime.
O kaime šiek tiek koregavome darbo laiką. Šeštadienį jį šiek tiek ilginome, o sekmadienį šiek tiek trumpinome“, – komentuoja „Utenos prekybos“ direktorius.
Darbo laiką trumpina ir didieji prekybos tinklai. Rugsėjį „Norfa“ skelbė antrą kartą trumpinanti darbo laiką – didesnės parduotuvės dirbs nuo 10 iki 20 val., mažesnės – nuo 10 iki 16 val.
Nealkoholinio alaus išgeriame 127 procentais daugiau
Prieš 4 metus „Maximose“ galima buvo rasti 15 skirtingų rūšių nealkoholinį alų imituojančių gėrimų. Šiandien, pasak parduotuvių tinklo atstovės V.Drulienės, tokių yra pusšimtis. Apie gerokai dar šią vasarą prasiplėtusį nealkoholinio alaus, vyno ir sidro asortimentą LRT.lt informavo ir „Rimi“ bei „Iki“ prekybos tinklai.
„Pirkti nealkoholines populiarių gėrimų alternatyvas tampa netgi savotiškai madinga, juos renkasi pirkėjai, norintys atsigaivinti ir teikiantys pirmenybę sveikesniam gyvenimui būdui. Tokių gaminių pasiūla per pastaruosius trejus metus išaugo maždaug penkis kartus“, – LRT.lt teigia prekybos tinklo „Iki“ komunikacijos vadovė Berta Čaikauskaitė.
„Gulbelės“, veikiančios Žemaitijoje, direktorius sako, kad prieš porą metų nė vienoje iš 60 parduotuvių nebuvo galima nusipirkti tokio dalyko kaip nealkoholinis vynas.
„Nealkoholinis vynas mūsų parduotuvėse yra išvis nauja kategorija. Anksčiau mes juo neprekiavome, bet dabar atsirado ir kaip naujiena įsigyveno. Nealkoholinio alaus pardavimai išaugo labai stipriai – daugiau kaip 3 kartus“, – pasakoja jis.
Tokia pati situacija – ir „Utenos prekyboje“. Tik jos vadovas pabrėžia, kad regionuose nealkoholinio alaus anksčiau buvo parduodama labai mažai, tad labai didelis augimo procentas gali kiek klaidinti.
Kaip skelbia „Nielsen“, nealkoholinio alaus ir nealkoholinių alaus kokteilių pardavimai šią vasarą šoktelėjo net 127 procentais.
„Gamintojai sugebėjo išnaudoti nuolatinį vartotojų poreikį naujovėms ir pasiūlę nealkoholines įprastų gėrimų variacijas šiemet vasarą pataikė tiesiai į dešimtuką“, – akcentuoja „Nielsen“ vadovė Baltijos šalims.
Prekybos tinklų atstovai vardija, kad nealkoholines alkoholinių gėrimų alternatyvas lietuvius dažniau rinktis skatina ne tik nuo sausio įsigaliojusi nauja tvarka, bet ir sveikesnio gyvenimo būdo propagavimas, noras karštą vasaros dieną atsigaivinti ir neapgirsti.
Šią karštą vasarą gerokai išaugo ir įprastų gėrimų pardavimai: vandens pirkta 24 proc. daugiau, gazuotų gėrimų –14,5 proc., energinių gėrimų – net 33,5 proc. daugiau.
Latvijoje pigiau
Kaip LRT.lt atskleidė „Nielsen“, šią vasarą stipriojo alkoholio pardavimai kiekiu nesumažėjo tik Latvijoje, nors kitose Baltijos šalyse tendencija yra panaši – vartotojai atsigręžia į nealkoholinius gėrimus.
„Latvijos atsparumą stipriojo alkoholio kritimo krypčiai galima paaiškinti ekonominėmis priežastimis bei Latvijai palankiais alkoholio kainų skirtumais, kadangi lietuviai ir estai būtent Latvijoje pigiau nusiperka stipresnio bei brangesnio alkoholio“, – komentavo I. Lepp.
Kaip rodo instituto „Regioplan“ ir profesinių paslaugų bendrovės „EY“ atliktas tyrimas, Latvijoje alkoholis įperkamiausias – už vidutinį atlygį lietuvis savo šalyje gali įsigyti 422 litrus alaus, latvis savo šalyje – 522 litrus, o estas atitinkamai – 465 litrus.
Įvertinus pasienio prekybos mastus, lietuviai, estai ir latviai užsienyje atitinkamai įsigyja 49,5, 17,6 ir 9,4 mln. litrų alaus. Lietuvos biudžetas dėl to netenka apie 40 mln. eurų pajamų iš pridėtinės vertės mokesčio ir akcizų, Estija — apie 25 mln. eurų, Latvija — 11 mln.
Tyrimas, kurio respondentai apklausti dar 2017-ųjų gruodį, parodė, kad per pastaruosius 12 mėnesių užsienyje pirko 49 proc. lietuvių. 84 proc iš jų į pirkinių krepšelį įsidėjo ir alkoholio. Dažniausiai tai buvo alus.
Tad vertinant ne alkoholio pardavimus, kas analizuota šiame tekste, o alkoholio vartojimo Lietuvoje mastus, būtina nepamiršti užsienyje perkamų ir šešėlyje besislepiančių svaigalų.