Socialinės paramos specialistai pastebi, kad kai kurie gyventojai iš nežinojimo ar sąmoningai bando gudrauti – dėl kompensacijų kreipiasi net tie, kuriems subsidija nepriklauso. Pavyzdžiui, lengvatų nori net tuo atveju, kai turi ir keletą nuomojamų būstų, ir žemės ūkio paskirties sklypų ar pajamas nešančių komercinės paskirties patalpų.
Bendrovė „Kauno energija“ centralizuotai tiekiama miesto šiluma aprūpina 122 tūkst. vartotojų ir 3,5 tūkst. komercinės paskirties objektų Kaune, Kauno rajone bei Jurbarke. Lengvatos už sausio mėnesį bus skirtos daugiau kaip 12 tūkst. būstų savininkams, o bendra jų suma viršys 0,5 mln. eurų, t. y. net pusė tiek, kiek buvo skirta už visus 2021 metus.
Paramos tikisi ir pasiturintieji
Nuo šių metų sausio padvigubinus valstybės remiamų pajamų (VRP) dydį ir paskelbus, jog skaičiuojant kompensacijas nebus vertinamas asmens valdomas turtas, savivaldybę ir seniūnijas užplūdo ir aukštesnes nei vidutines pajamas gaunančių gyventojų prašymai.
„Kompensacijos už šildymą ir karštą vandenį yra skirtos sunkiau besiverčiantiems asmenims – mažas pajamas gaunančioms šeimoms, senoliams ar vienišiems žmonėms. Tačiau išaugus dujų ir elektros kainoms, o viešojoje erdvėje pasklidus informacijai apie padvigubintą VRP dydį, paramos galimybėmis ėmė domėtis ženkliai daugiau asmenų – pavyzdžiui, tie, kas turi po keletą nekilnojamojo turto objektų ir dalį iš jų – nuomoja“, – išryškėjusią problematiką atskleidžia Kauno miesto savivaldybės Socialinės paramos skyriaus Piniginės socialinės paramos poskyrio vedėja Jolita Semčiukevičienė.
Jos teigimu, kompensaciją už šildymą ir karštą vandenį norintiems gauti gyventojams derėtų žinoti, jog nors asmens įgytas turtas ir nevertinamas – vertinamos už jį gautos pajamos. Tai reiškia, kad jeigu paramos prašytojas turi keletą gyvenamųjų būstų ar netgi komercinės paskirties patalpų, kurias nuomoja ir už tai gauna pajamas, vertinant kompensacijos galimybę, į šias lėšas irgi bus atsižvelgta. Ši taisyklė galioja ir asmenims, turintiems dividendų, nuomojamų automobilių, nuomojamų žemės ūkio paskirties sklypų arba sklypų, kurių plotas viršija 3 ha.
Lengvatas interpretuoja savaip
Pastaruoju metu padažnėjo atvejai, kai gyventojai neteisingai interpretuoja ir kompensacijai apskaičiuoti taikomą naudingojo būsto ploto normatyvą.
Pagal galiojančią paramos skyrimo tvarką, kai būste gyvenamąją vietą deklaruoja (būstą nuomoja) vienas gyvenantis asmuo, jam taikomas 50 kv. m. ploto normatyvas, o kai būste gyvenamąją vietą deklaruoja (būstą nuomoja) šeima, pirmam šeimos nariui taikomas 38 kv. m. normatyvas, antram – 12 kv. m, trečiam ir kiekvienam kitam – 10 kv. m.
Taigi, pavyzdžiui, nepasiturinčiai 4 asmenų šeimai, pateikusiai prašymą padengti būsto šildymo ir karšto vandens išlaidas, kompensacija būtų skiriama už 70 kv. metrų naudingąjį būsto plotą. O vienišam senoliui – už 50 kv. m.
„Nesusipratimų kyla tuomet, kai vienišu asmeniu prisistatantis gyventojas tikisi gauti kompensaciją pagal 50 kv. metrų būsto ploto normatyvą, tačiau matoma, jog jo nurodytu adresu gyvenamąją vietą yra deklaravę dar keli asmenys – pavyzdžiui, kitur gyventi išsikėlę vaikai“, – teigia J.Semčiukevičienė ir priduria, jog tokiu atveju vertėtų žinoti, jog paramos prašytojui kompensacija skiriama ne pagal vienišam asmeniui, o pagal šeimai (bendrai gyvenantiems asmenims) taikomą kompensacijos apskaičiavimo modelį.
Kompensacijos pasiekia daugiau gyventojų
J.Semčiukevičienės teigimu, išaugusį kompensacijų kiekį daugiausiai lėmė padidintas valstybės remiamų pajamų (VRP) dydis ir pasikeitusi kompensacijų apskaičiavimo tvarka.
„Nuo 2022 m. VRP dydis, taikomas būsto šildymo išlaidų kompensacijai apskaičiuoti, padvigubėjo. Taigi, kompensaciją už būsto šildymą nuo sausio gali gauti daugiau nepasiturinčių gyventojų“, – akcentuoja specialistė.
Pašnekovė priminė, kad gyventojams kompensuojama mokesčio už būsto šildymą dalis, viršijanti 10 proc. skirtumo tarp šeimos ar vieno gyvenančio asmens vidutinių pajamų per mėnesį ir 2 VRP dydžių kiekvienam šeimos nariui (258 eurai) arba 3 VRP (387 eurai) dydžių vienam gyvenančiam asmeniui.
Gyventojai, norintys pasitikrinti ar gali gauti kompensaciją būsto šildymo bei karšto vandens išlaidoms padengti, tai gali patogiai padaryti specialioje skaičiuoklėje – tinklapyje. Čia pat galima pateikti ir prašymą paramai gauti. Dėl kompensacijų skyrimo asmenys gali kreiptis ir į savo gyvenamosios vietos savivaldybę arba seniūniją, tačiau pirmiausia vertėtų įsitikinti, ar tokia lengvata gyventojui apskritai priklauso.
Šiuo metu tarp pirmaujančių paramos prašytojų – Kauno miesto ir Jurbarko gyventojai. Kauno rajono gyventojai paramos prašo rečiau – rodo „Kauno energijos“ statistika. Bendrovės duomenimis, apie 87 proc. visų prašymų kompensuoti sausį patirtas centralizuoto šildymo ir karšto vandens išlaidas pateikė kauniečiai, Jurbarko gyventojų prašymai sudarė beveik 8 proc., tuo tarpu Kauno rajono savivaldybėje gyvenamąją vietą deklaravusių asmenų prašymai tesudarė kiek daugiau nei 5 proc. visų paraiškų.
Tai, kad Kauno rajono gyventojai ne itin aktyviai teikia prašymus kompensacijai už centralizuotai tiekiamą šildymą ir karštą vandenį gauti, dar nereiškia, jog jie apskritai nesidomi paramos galimybėmis. Mat gyventojams būsto šildymo išlaidų kompensacija teikiama nepriklausomai nuo šildymo būdo, t. y. tiek būstą šildant centralizuotai, tiek kitos rūšies kuru (malkomis, anglimi, dujomis, elektra ar pan.).
Kompensacijų kiekis išaugo 50 proc.
Susumavus gyventojų prašymus skirti kompensacijas už sausį jų būstams centralizuotai tiektą šilumą ir karštą vandenį, paaiškėjo, jog bendras kompensacijų kiekis Kauno mieste, Kauno rajone ir Jurbarke šių metų sausį, lyginant su praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu, išaugo 50 proc.
Pasak „Kauno energijos“ Klientų administravimo skyriaus vadovės Lauros Jankauskienės, didžioji dalis sumos – šiek tiek daugiau nei 500 tūkst. eurų – bus kompensuota iš Kauno miesto savivaldybės biudžeto, apie 30 tūkst. eurų gyventojams skirs Kauno rajono savivaldybė. Tuo tarpu Jurbarko savivaldybė gyventojų prašymams patenkinti atseikės maždaug 33 tūkst. eurų.
„Absoliuti dauguma pareiškėjų tiek šių, tiek praėjusių metų pradžioje pageidavo sumažinti jiems tenkančią būsto šildymo naštą. Iš viso išlaidos už šių metų sausį tiektą šilumą patalpoms šildyti bus kompensuotos kone 11 tūkst. butų savininkų. Tai beveik 3 tūkst. daugiau nei 2021-ųjų sausį“, – atskleidžia L.Jankauskienė.
Jos teigimu, nors kompensacijos už karštą vandenį ir sudaro mažąją dalį visų prašymų, jų skaičius praėjusį mėnesį išaugo drastiškai. Kompensuoti mokestį už karštą vandenį 2021-ųjų pradžioje prašė vos keli šimtai Kauno miesto, Kauno rajono ir Jurbarko gyventojų. Tuo tarpu šių metų sausį patenkintų prašymų kiekis viršijo 1600.
