49 metų Ingrida (pavardė redakcijai žinoma) privačiame pensijų kaupime dalyvauja beveik nuo pat pradžių. Tad daug metų įmokas į privačius fondus mokėjusi moteris iki koronaviruso pandemijos turėjo sukaupusi 5 tūkst. eurų. Tačiau tai, kas įvyko per pastarąsias dvi savaites, Ingridai panašėja į košmarą – iš šios sumos vos per keliolika dienų teliko 3806 eurai.
„Iki dabartinės krizės buvo normalus augimas – turėjau sukaupusi 5 tūkst. eurų, tačiau praėjusią savaitę ši suma nukrito iki 4100 eurų, o pirmadienį liko tik 3806 eurai. Mano sukaupta pensija mąžta vos ne šimtu eurų per dieną. Apie 20 metų auginau pensiją privačiame fonde, bet, atrodo, kad per penkias savaites, kol paskelbtas karantinas, nieko nebeliks“, – nerimauja Ingrida.
Mano sukaupta pensija mąžta vos ne šimtu eurų per dieną. Apie 20 metų auginau pensiją privačiame fonde, bet, atrodo, kad per penkias savaites nieko nebeliks, – nerimauja Ingrida.
Vidutinės rizikos fonde pensiją kaupiančiai moteriai didžiausią nerimą kelia tai, kad ji turi neįgalumą ir nebegali dirbti.
„Kiti žmonės, kurie privačiuose fonduose kaupia pensiją, gal dar gaus grąžą būsimo ekonominio augimo periodais, bet aš nebedirbu, esu neįgali, todėl jau nieko nebeįnešiu į privatų fondą“, – apgailestauja pašnekovė.
Nesulaukia paaiškinimo iš banko
Kasdien tirpstančią pensiją stebinčią moterį labiausiai šioje situacijoje papiktino SEB banko, su kuriuo Ingrida ir pasirašiusi pensijos kaupimo sutartį, elgesys – susisiekti su banko konsultantais dėl besitraukiančio pensinio fondo moteriai nepavyksta.
„Ir pradžių bankui rašiau per elektroninę bankininkystę, kad noriu susisiekti dėl katastrofiškai nykstančio pensinio fondo. Gavau atsakymą, kad paskambins man, reikia laukti. Po pusantros valandos atsiuntė trumpąja SMS žinute atsakymą, kad yra telefono numeriai, reikia pasiskambinti ir užsiregistruoti konsultacijai. Aš skambinau, bet arba linijos nulūžusios, arba atjungti telefonai“, – piktinosi Ingrida.
Sukaupta pensija sumažėjo 2 tūkst. eurų
Tokių kaip Ingrida Lietuvoje daug. Su neviltimi nykstančią pensiją privačiame fonde stebi ir kitas 15min skaitytojas – 54 metų Konstantinas iš Kaišiadorių, kuriam iki pensijos liko tik dešimt metų.
Daugelį metų privačiame pensijų kaupimo fonde dalyvaujantis vyras fondų svyravimus stebi nuolat, tačiau tokio kritimo teigia nesitikėjęs. Iš sukauptų 8 tūkst. eurų vyrui liko vos šiek tiek daugiau nei 6 tūkst. eurų.
„Sausį turėjau sukaupęs 7649 eurus, vasarį buvo pikas – paaugo iki 8009 eurų, o po to viskas prasidėjo: po trijų dienų mano sukaupta pensija nukrito iki 7632 eurų, kovo mėnesį jau buvo tik 6614 eurų, o penktadienį – 6163 eurai. Pirmadienį Londono vertybinių popierių biržoje akcijos ir vėl krito, tai tikriausiai kritimas bus ir pensijų fonduose“, – skaičius vardija kaišiadorietis.
Abejoju, kad per likusius dešimt metų iki pensijos atsistatys tai, kas nukrito per pustrečio mėnesio, – abejoja Konstantinas.
Pašnekovas pastebėjo, kad pensijų fondai reaguoja į daugumą rinkos įvykių – Kinijos ir Amerikos prekybos karą ar JAV prezidento Donaldo Trumpo pasisakymus. Vis dėlto vasarį prasidėjusi pensijų fondo kritimo tendencija Konstantiną labiausiai neramina dėl savo tempų. Kaupdamas pensiją privačiame fonde vyras tikėjosi įvairių pasekmių, tačiau kad per pusantro mėnesio praras du tūkstančius, teigia neįsivaizdavęs.
„Iki pensijos man liko dešimt metų. Jei per mėnesį dviem tūkstančiai eurų sumažėjo, tai per pusę metų kas gali nutikti? Abejoju, kad per likusius dešimt metų iki pensijos atsistatys tai, kas nukrito per pustrečio mėnesio“, – abejoja Konstantinas.
Kritimai – daugiau nei 20 proc.
„SEB investicijų valdymas“ investicijų valdymo grupės vadovas Paulius Kabelis 15min informavo, kad banko valdomų pensijų fondų vertė išties patyrė skaudų kritimą – priklausomai nuo rizikos lygio, per pastarąsias savaites pensijų fondai susitraukė nuo 4,6 proc. iki daugiau nei 20 proc.
Panašų smukimą fiksuoja ir kitų privačių pensijų fondų valdytojai Lietuvoje.
Jie pabrėžia, kad pensijų fondų turtas investuotas globaliai, tad pensijų fondų rezultatai atspindi bendrą globalių akcijų rinkų situaciją.
Pensijų fondai yra orientuoti į ilgą laikotarpį, o didelė jų turto dalis investuojama į pasaulio akcijų rinkas, nuo kurių ir priklauso rezultatas – jei jos kyla, kyla ir pensijų fondo vertė, jei krenta, krenta ir fondas, – teigia P.Kabelis.
„Pensijų fondai yra orientuoti į ilgą laikotarpį, o didelė jų turto dalis investuojama į pasaulio akcijų rinkas, nuo kurių ir priklauso rezultatas – jei jos kyla, kyla ir pensijų fondų vertė, jei jos krenta, krenta ir fondai. To išvengti neįmanoma, kaupiant ilgą laiką reikia tiesiog pralaukti šį laikotarpį. Akcijų rinkų rezultatai per pastarąsias tris keturias savaites yra prasti, tad prasti rezultatai raudonuoja ir pensijų fonduose", – pabrėžia P.Kabelis.
Tuo tarpu Vilniaus universiteto (VU) profesorius, socialinių mokslų daktaras Teodoras Medaiskis 15min teigė, kad būtent dėl tokių neišvengiamų pensijų fondų vertės svyravimų pernai ir buvo įgyvendinta gyvenimo ciklo pensijų fondo reforma, kurios esmė – kuo vyresnis žmogus, tuo į saugesnį, mažiau paveikų fondą investuojami jo pinigai.
„Kam toliau iki pensijos, tas ilgiau gali išnaudoti vidutinį augimą: tiek kritimus, tiek augimus. Jei pensija yra arti, pinigai pervedami į maksimaliai saugius aktyvus. Galime paguosti žmones, kad gyvenimo ciklo pensijų fondo įvedimas apsaugojo nuo didesnio praradimo vyresnius gyventojus. Reikia suvokti, kad fondų kaupiamoji veikla paveiki kritimams ir augimams, tad jei nori tam tikro augimo, turi susitaikyti, kad kitais momentais bus kritimas“, – įspėja T.Medaiskis.
Jam pritaria ir P.Kabelis, jis pridūrė, kad didžiausi privačių pensijų fondų vertės sumažėjimai fiksuoti rizikingiausiuose fonduose, kur pensijas kaupia jauniausi, iki 45 metų amžiaus gyventojai – šie pensijų fondai krito apie 21 proc. Tiesa, pirmadienį rinkos ir vėl smuko, tad P.Kabelis prognozavo, kad pensijų fondų grąža, kuri suskaičiuojama kitą dieną, gali pasmukti dar 5 proc.
46–52 metų gyventojų amžiaus grupėje, kur į akcijas investuojama apie 90 proc. pensijų fondo turto, banko valdomi pensijų fondai susitraukė apie 20 proc., 53–59 metų amžiaus grupėje – 13 proc., 60–66 metų – 6 proc., o turto išsaugojimo fondo – 4,6 proc.
„Pensiją kaupiant apie 30–40 metų tokių dalykų neišvengsi, prie to priprasti neįmanoma ir kiekvieną kartą tai kelia daug emocijų. Matėme tokią situaciją ir apie 2008–2009 metus“, – primena P.Kabelis.
Pernai pensijų fondai uždirbo po 25 proc. grąžos ir visi tai vertino kaip natūralų dalyką. O kai pensijų fondo vertė krinta, žmonės tai vertina kaip nuostolį, – sakė P.Kabelis.
Jis atkreipė dėmesį, kad gyventojai reaguoja tik į vertės sumažėjimus, tačiau nesistebi, kai fondų vertė kyla.
„Pernai pensijų fondai uždirbo po 25 proc. grąžos ir visi tai vertino kaip natūralų dalyką, niekas per daug nesidžiaugė ir niekam neskambino. Tuo tarpu, kai pensijų fondo vertės krinta, patį rezultatą žmonės vertina kaip nuostolį. Tačiau kaupimas pensijai yra ilgalaikis procesas ir nereikėtų dabartinio vertės sumažėjimo vadinti nuostoliu – tai ne nuostolis, o laikinas vertės sumažėjimas“, – pabrėžė P.Kabelis.
Pasak jo, atsidūrus tokioje situacijoje gyventojai neretai priima blogus sprendimus dėl kylančios panikos – pavyzdžiui, sugalvoja susimažinti riziką pereidami į mažiau rizikingą fondą, skirtą kitai amžiaus grupei.
„Tokiu atveju žmogus dalyvauja rinkų kritime, bet nedalyvauja, kai rinkos atšoka. Artimiausi keli mėnesiai sudėtingi, bet matome pasaulį ir po koronaviruso. Tai nėra pasaulio pabaiga – įmonės veiks toliau, valstybės centriniai bankai imasi priemonių sušvelninti ekonominę krizę“, – ramino P.Kabelis, rekomendavęs gyventojams nepanikuoti ir likti savo amžiaus grupės pensijų fonde.
Bando sušvelninti kritimą
„SEB investicijų valdymas“ investicijų valdymo grupės vadovas pasakojo, kad investicijų valdytojai įvairiais būdais bando sumažinti pensijų fondų kritimą, tačiau numatyti, kaip klostysis įvykiai, sudėtinga.
Pavyzdžiui, smarkiai krentant globalioms akcijų rinkoms rezultatą kiek pagerino vietinės banko valdomų pensijų fondų investicijos į nekilnojamąjį turtą, infrastruktūrą, Baltijos šalių nuosavo kapitalo fondus, mat jų vertė smuko gerokai mažiau. O vasario pabaigoje, kai Europoje pradėjo daugėti koronaviruso atvejų, „SEB investicijų valdymas“ investicijų valdytojai sumažino akcijų dalį pensijų fonduose. Tiesa, vėliau šią dalį atstatė rinkoms nukritus apie dešimt procentų.
„Vėliau paaiškėjo, kad gal nereikėjo atpirkti tų akcijų, nes rinkos ir toliau krito. Bet iš šiandieninės perspektyvos sunku išprognozuoti tokį kritimą. Sušvelninti pensijų fondų vertės kritimą galima, bet visiškai jo išvengti nepavyksta“, – sakė jis.
Rizikingiausiuose, jauniausių klientų pensijų kaupimui skirtuose fonduose akcijų dalis sudaro iki 98 proc., mažiau rizikinguose pensijų fonduose akcijų dalis mažesnė, o likusią dalį sudaro Vyriausybių obligacijos, grynieji pinigai.
Kita vertus, kaip pasakojo P.Kabelis, kad panika matoma ne tik akcijų, bet ir obligacijų rinkose, nes pinga ir įmonių, besivystančių šalių obligacijos.
„Manoma, kad jei ekonominė situacija pablogėtų, užsitęstų recesija, tai galėtų reikšti įmonių bankrotus, todėl ne visos obligacijos vertinamos kaip saugios“, – apibendrino P.Kabelis.
